jis ir aš (npsštm 2) [✔️] (2018)

105. (15)

Jis grįžęs tik palinkėjo man labanakt. Galvojau sugalvos ateiti į mano kambarį naktį, bet taip nebuvo. Turbūt dėl to, kad pas mane miegojo Vanessa.

Idiote, jam kiti žmonės niekada netrugdo.

- Gersi kavos? - paklausia jis ryte ir aš linkteliu.

- Gražiausias dalykas kai du išsiskyrę žmonės vistiek gražiai vienas su kitu elgiasi ir gerai apie vienas kitą šneka, - nusišypso Eilsa priglausdama kavos puodelį sau prie skruosto, bet gretai jį atitraukia. - Švedijoj šalta, čia taip karšta. Pati nepajuntu ką darau.

- Taip, mes puikiai sutariam, - vypteliu ir vos nesusilaikau nepavarčiusi akių.

Dysn pastato man prieš nosį kavos pilną puodelį ir aš nežymiai pavartau akis.

Kokie mes mandagūs.

- Greit šeštaaaadienis! - nusileidžia klykdama Sahar.

- O kas šeštadienį? - kilsteli antakius Vanessa.

- Eisim į klubą, - nusišypso Madison.

- Mes kartu, - pareiškia Vanessa.

Kartais ji mane nervina.

Jaxon nuvežė mane iki studijos, nebuvo taip nejauku kaip tikėjaus. Prieš man išlipant iš mašinos, jis mane sustabdo.

- Kelsey, - Jaxon pasiremia galvą ranka ir žvilgteli į mane.

- M? - linksmai kilsteliu antakius.

- Mums nebūtina pyktis.

- Žinau, o mes pykstamės? - silpnai susiraukiu nusišypsodama.

- Pastaruoju metu vienas su kitu elgiamės nemaloniai.

- Gerai, tai labai paprasta pabaigti, - trukteliu pečiais ir išlipu iš mašinos.

Jis nusišypso ir išvažiuoja.

Vos įėjus į pastatą atsirenkiu į Luke. Užsimerkiu ir giliai įkvėpiu. Keista, bet man patinka visas tas dėmesys.

- Labas, - stengiausi, kad mano balse girdėtusi kuo mažiau sarkazmo.

- Labas, - jis atsiremia į sieną visiškai užblokuodamas man praėjimą. - Turiu pasiūlymą. Ir tu privalai jį išklausyt, mes su Brad mintinai iškalėm kokias tris etiketo knygas.

Nusijuokiu pakratydama galvą. Kaip ir filmuose, taip ir realybėj turi būti kokie nors du nesveikai faini bet ir per daug trenkti draugeliai.

- Ar tose etiketo knygose buvo rašoma, kad reikia užtverti merginai kelią? - netramdydama šypsenos pakeliu akis į jį.

- Naaa, - jis pradeda trukčioti pečiais. - Ne.

- Tada blogai išmokai.

- Ne, - jis šiek tiek užverčia galvą ir nusijuokia. - Paklausyk, rimtai. Tu man patinki, žinai?

- Žinau, - vypteli. - Žinai kam aš dar patinku? Jaxon.

- O Kyle kaip?

- Tau jis Dysn, - pavartau akis. - Nuoširdžiai, nežinau. Tęsk.

- Taigi, - jis ranka perbraukia sau per plaukus. - Tu nustoji būt pasikėlus ir duodi man šansą. Tavo namai, mano namai, nežinau. Mes turim praleisti laiką kartu kaip senais gerais laikais.

- Ammm, - užverčiu akis galvodama ir nusišypsau. - Ne.

- Kelsey! - jis pradeda eiti paskui mane. - Prašau!

- Ne-aa, - uždainuoju atidarydama studijos duris ir įeinu vidun. - Sveiki, - pamojuoju Brad ir Quav.

- Kodėl tu visada turi būti tokia! - taria jis garsesniu balso tonu ir aš abejingai kilsteliu antakius atsisėsdama ant stalo.

Nieko neatsakau, tik išsitraukiu telefoną.

Nulis žinučių.

- Noriu į Maką, - šaunu iš oro ir Brad atsisuka į mane.

- Susitariam, - jis su tingia šypsena veide suneria rankas sau už galvos. - Tu nueini į pasimatymą su Luke, o aš vežu tave visus metus į Maką kartą per savaitę.

Su šypsena veide pakratau galvą.

- Jūs beviltiški. Kažkada, bet ne šiomis dienomis.

- Galėtum vargšui šansą suteikt, - burbteli Quav.

- Ar galit bent kartą pabūt mano draugai, o ne jo? - pavartau akis.

- Kels, mes ir esam tavo draugai, - Brad pasižiūri į mane kaip į debilę.

- Luke! - pašaukiu jį.

- Mhm? - jis debteli į mane pabaigęs rakinėti savo fotoaparatą.

- Jeigu praleisim kartu vakarą, veši mane į Maką vietoj Brad, - vypteliu. - Nors ne. Veš Brad, bet iš tavo pinigų.