hell [church 2] [✔️]

19. war of hearts

"i can't help but love you, even though i try not to"
•

- Vienna! - surėkiu atrakindama duris, bute tylu.

Įeinu į virtuvę, ji sėdi prie stalo pasirėmusi galvą. Tarp jos pirštų rūksta cigaretė, peleninė puspilnė.

- O, anksti grįžai, - ji delnu pasitrina veidą ir atsisuka į mane. Atsitraukiu vieną kėdę ir atsisėdu šalia jos.

- Ar kažkas nutiko? - paklausiu pastebėjusi jos paraudusias akis.

- Buvo atėjęs Jack, - ji atsikrenkščia ir perbraukia sau per nosį, tada atsikosėja.

- Vėl susipykot? - paklausiu ištraukdama iš jos pirštų cigaretę ir nugesinu ją. Iš merginos akių vėl pasipila ašaros, atsidūstu stipriai ją apsikabindama.

Vienna verkia kelias minutes, mano marškinėlių medžiaga kiaurai peršlampa. Lėtai glostau jos krupčiojančią nugarą, mano akyse irgi pradeda formuotis ašaros.

- Ta diena pagaliau atėjo, - taria ji apsiraminus. - Jis išėjo. Tik nepasakė tiesiai dėl ko.

- Jis pastaruoju metu elgėsi kaip tikras šiknius, žinai, - atsidūstu. - Tau geriau be jo.

- Man geriau be jo, - pakartoja ji. - Bet aš nebemoku būti be jo, - tyliai priduria.

- Bet tau geriau be jo, - tvirčiau ją apsikabinu. - Prisimeni mergaičių naktį apie kurią kalbėjom? Pradėsim ją dabar.

- Neturim nieko stipraus, - burbteli Vienna.

- Mums nereikia alkoholio, - pati nustembu tai pasakius. - Galim pasilinksmint ir be jo.

Vienna atsitraukia ir silpnai nusišypso žiūrėdama man į akis. Liūdnai jai šypteliu.

Visą gyvenimą mane labiausiai skaudindavo kai Vienna jausdavos blogai. Praėjo tiek metų ir tai visiškai nepasikeitė, ji vis dar man pati svarbiausia.

- Myliu tave, - tariu, ji nusijuokia sukabindama mūsų mažylius pirštus.

- Amžinai, - atsako ji priglausdama lūpas prie mano skruosto.

Mitchel

- Apie ką norėjai pasikalbėti? - paklausia Jordan įeidama į miegamajį, ji atrodo linksma.

- Tu juokauji? - piktai paklausiu numesdamas jos fotoaparatą ant lovos. - Ji?

Sakiau sau, kad išliksiu ramus dėl to, bet tiesiog nesugebu. Kai žinau, kad kažkas kesinasi į Maddi man visada sukyla visas įmanomas įsiutis.

Jau senai turiu kvailą įsitikinimą, kad ji gali būti tik mano. Nesu jautęs kažkam tokių stiprių jausmų. Slapta žinau, kad iš tikro tai manęs visai nesiutina, o gasdina, kad ji gali būti laiminga su kažkuom kitu ir visiškai pamiršti apie mane.

Tai būtų baisiausio scenarijaus mano galvoje išsipildymas.

- Ką? - ji susiraukia ir pakelia savo fotoaparatą. - Kas tau negerai?

- Kas tau negerai? - giliai įkvėpiu bandydamas nurimti. - Atsiprašau, - burbteliu susiimdamas už nosies kuprelės. - Per stipriai reaguoju.

- Tai jau tikrai, - burbteli Jordan.

- Tu juk nejauti Maddi draugiškų jausmų, tiesa? - paklausiu stebėdamas kaip jos veidas sutrinka. - Jauti daugiau?

- Nesuprantu apie ką kalbi, Mitchel, - atsako ji kratydama galvą.

- Tau ji patinka, - suneriu rankas sau ant krūtinės žiūrėdamas jai į akis. - Eini iš proto dėl jos.

- Verti mane jaustis nepatogiai, - atšauna ji priglausdama delną sau prie kaktos. - Jeigu tu toliau taip elgsies, mes tikrai ramiai nepasikalbėsim.

- Tai tu pripažįsti? - kilsteliu antakius.

- Nurimk, - pakartoja ji.

- Kaip man likti ramiam kai mano mergina įsisvaigsta mano buvusią merginą? - sušnypščiu nenorėdamas, kad kiti esantys namuose išgirstų.

- Ji niekada nebuvo tavo mergina, - taria Jordan po minutės tylos.

- Ne tame esmė, - atsidūstu susiimdamas už smilkinių. - Žinai ką noriu pasakyti.

- Nenoriu apie tai kalbėtis, - taria Jordan ir bando išeiti iš kambario, sugriebiu jos ranką sustabdydamas ją.

- Nepatogu tiek tau tiek man, - tariu. - Neįsivaizduoji kaip aš jaučiuos.

Jordan tyli nudelbusi akis žemyn. Bandau susigaudyti savo emocijose - nesuprantu ar pykstu, ar noriu palaikyti ir nuraminti ją.

- Manau mums reikia išsiskirti, - galiausiai taria ji, linkteliu pritardamas. - Turiu fotografės darbo pasiūlymą Australijoj. Išskrisiu šiandien.

- Sekmės, - viskas kas sugebu pasakyti.

Ji nori išeiti, bet abėjoja. Staiga ji atsargiai mane apkabina, giliai įkvėpiu ir taip pat apsiviju rankomis jos liemenį.

- Aš atsiprašau, - sušnabžda ji.

- Aš irgi, - burbteliu.

- Nenorėjau, kad kažkas tokio nutiktų. Ji myli tave, atsiimk ją atgal.

Per prievartą nusijuokiu, Jordan pasistiebia ir lūpomis prisiglaudžia prie mano skruosto.

Maddi

- Atidarysiu, - tariu išgirdusi durų skambutį, Vienna linkteli vis dar besijuokdama iš filmo scenos.

Atrakinu duris, nustembu pamačiusi Jordan su lagaminu už nugaros. Pasimetusi pasižiūriu į ją.

- Norėjau atsisveikinti, - taria ji drebančiu balsu.

- Ką? Kodėl?

- Gavau darbą kitur, Mitchel mane paliko ir...

- O Dieve, - atsidūstu. - Kodėl visi skirias?

- Tu man patinki, Maddi, - tarsteli ji.

Kelias minutes žiūriu į ją išplėstom akim.

Aš galvojau apie tai, bet greitai vijau tokias mintis šalin. Galvojau, kad tai tiesiog neįmanoma.

Nežinau kodėl, bet sugriebiu jos veidą delnais ir įsisiurbiu jai į lūpas. Gal dėl to, kad žinau koks jausmas, kai žmogus nejaučia tau to paties. Nenoriu, kad ji išeitų tusčia širdimi.

Atsitraukiu, abi atrodom pasimetusios.

- Iki, Jordan, - tariu. - Pasiilgsiu tavęs, - tarsteliu prieš uždarydama duris.
_______
dont forget to vote and comment, love u