hell [church 2] [✔️]

26. out of drugs

"will you still love me when im all out of drugs?"
•

Mitchel su Christian žiūri televizorių, toliau apsimetu, kad valgau braškes virtuvėj. Nebesuprantu kodėl iš vis jis prašė manęs likti nakčiai ir kodėl sutikau. Mitchel tikrai neis miegot artimiausiu metu, o aš nenoriu miegoti viena.

- Kaip laikais? - atsisuku ir pamatau Clinton.

Kažkodėl mano širdis suspurda. Žiūriu į jį šiek tiek pravira burna, tada pagaliau atsibundu.

- O... gerai, - pakratau galvą nusivalydama rankas sau į šortus. - Nelabai žinau kur dėtis.

- Jo vakarai dažnai atrodo taip, - taria jis atsiremdamas į spinteles. - Tu ir vėl taip žiūri į mane, - jis atsidūsta.

Pasimetusi nudelbiu akis žemyn ir pasistengiu susiimti.

- Kaip žiūriu?

- Lyg jaustum man kažką.

Nervingai nusijuokiu pasiremdama galvą ranka. Nusuku akis į braškes. Nebenoriu valgyt.

- Neturiu tau atsakymo, - sumurmu stengdamasi kontroliuoti kaistantį veidą.

- Kas mes iš buvom ar esam, Maddi? Kartais mes buvom draugai, kartais daugiau nei tai, o kartais iš vis nepažįstami kaip dabar. Nuo tada kai pradėjai vėl kalbėtis su Mitchel mes atšąlom, o nuo tada kai pasirašei tam netikros merginos reikalui iš vis vengi manęs. Aš pasiilgau tavęs.

- Aš nežinau, kas mes buvom, Clinton, - pakratau galvą. - Nežinau kas daros, man sunku, gerai?

- Ko tu nori, Maddi?

Žiūrim vienas kitą kelias minutes pilnas tylos. Mano akyse pradeda kauptis ašaros.

- Nežinau, - pakartoju. - Tikriausiai tiesiog būt laiminga ir nebeskęsti šitoj jausmų jūroj, - atsidūstu. - Manau bus geriau, jei tiesiog būsim draugais, - pridūriu.

- Aš suprantu, - jis linkteli. - Manau, kad bus geriau jeigu aplamai laikysimės atokiau vienas nuo kito.

- Ne... Aš nenoriu, - sumikčioju.

Noriu turėti jį šalia, nors jam taip neatrodo. Aš irgi pasiilgau jo, aplamai nežinau ką darau pastarosiom dienom.

Man kažkada reiks pripažinti sau, kad vienu metu esu įsimylėjusi vieną, o simpatiją jaučiu kitam žmogui.

- Tu nežinai ko nori, - primena man jis. - Žinai, Mitchel būna įsimylėjęs tik narkotikus. Gerai, kad tu jam sugebi parodyti kitas spalvas.

- Nemanau, kad jis mylėtų mane jei ne jie, - tariu.

Clinton trūkteli pečiais ir pasižiūri man į akis.

- Aš dingstu, - taria jis paimdamas vieną braškę. - Be manęs šalia tu žinosi ką daryti.

Noriu dar kažką pasakyti, bet jis išeina. Pagriebiu braškių dubenėlį ir išeinu iš virtuvės.

- Ar jau einan miegoti? - švelniai paklausiu pasižiūrėdama į Mitchel, jo akys įsmeigtos į televizorių, o rankose žaidimų pultelis.

- Ne, - atsako jis net nepažiūrėdamas į mane. - Bet tu gali eiti.

Pavartau akis ir palikusi jį užlipu laiptais į viršų. Kelias minutes stoviu galvodama užeiti pas Clinton, bet suprantu, kad tiesiog neturiu jam ką pasakyti.

Įeinu į Mitchel kambarį ir įlipu į lovą kartu su braškėm. Įsijungiu naktinę lempą ir pabaigiu valgyti kelias likusias braškes.

Dirsteliu į tuščią Mirchel lovos pusę ir atsidūstu. Jis toks... nepakenčiamas. Bet aš tiesiog negaliu jo paleisti, nes visos jo ydos verčia mane mylėti jį labiau.

Pagalvoju apie Mitchel nešiomjamąjį kompiuterį ir atidarau jo komodos stalčių. Ko man reikia randu iš karto, mano akys užkliūna už maišelio su baltais milteliais.

Atsargiai padedu kompiuterį ant lovos ir paimu į rankas maišelį.

Kokainas.

Žinoma, Mitchel niekada nenustoja stebini. Jis akivaizdžiai piktas ir įsitempęs, bet tikėjausi, kad bent šį kartą jis bus radęs kitokiu būdų nusiraminti.

Pavartau akis ir įmetusi maišelį atgal uždarau stalčių.

Vos man pasijungus filmą, miegamojo durys atsidaro. Pasižiūriu į Mitchel, jis žiūri į mane pavargusiomis akimis.

Jau galvoju, kad jis pradės pykti dėl to, kad neatsiklaususi imu jo daiktus, bet jis tiesiog užverčia kompiuterį ir įmeta jį atgal į stalčių.

- Maniau dar neisi miegoti, - tariu stebėdama kaip jis nusirenginėja.

- Apsigalvojau, - atsako jis įlipdamas į lovą.

Jis žiūri į mane kelias minutes, tada užgesina šviesą ir pabučiuoja mane.

Mitchel akimirksniu atsiduria virš manęs, nesipriešinu kai jis pradeda šalinti mano drabužius.

Keli bučiniai ant kaklo, krūtinės ir aš eilinį kartą tirpstu. Šį kartą vis kitaip, jaučiuosi mylima, svarbi ir vienintelė mergina jo gyvenime, nors dabar taip tikriausiai ir yra.

- Maddi, - sušnabžda jis sunkiai kvėpuodamas ir užbraukia mano plaukų sruogą man už ausies. - Maddi.

Užverčiu galvą mėgaudamasi tuom, kaip jis taria mano vardą. Jaučiuosi ypatinga, tik jis verčia mane taip jaustis.

Gal tokie trumpi potyriai ir išskiria jį iš kitų. Seniau suprasdavau, kada jausmai buvo netikri, bet dabar nebesuprantu.

Padedu galvą jam ant krūtinės, Mitchel pirštų galiukais brauko per mano petį. Silpni šiurpuliukai laksto visu mano kūnu, užsimerkiu klausydamasi jo širdies plakimo.

Ji galėtų būti mano jei nebūčiau tokia susimovusi ir išsigandusi.

- Tu esi ypatinga, Maddi, - taria jis kimiu balsu.

- Ir toliau taip galvok, - atsakau pakeldama galvą ir pasižiūrėdama į jį.

Galvoju, kad gausiu bučinį kuris man leis lengviau apsispręsti, bet vietoj to jis užsimerkia.
__________
myliu komentarus, just sayin