hell [church 2] [✔️]

63. star shopping

"i think it's funny, she open up to me, get comfortable with me, once i got it comin', i love her, she love me"
•

Maddi

Tylos pilnos sekundės slenka nepaprastai lėtai. Girdžiu apačioje Sonny ir Christian balsus, bet ausyse vistiek garsiausiai skamba mano širdies plakimas.

Aš jam pasakiau, viską. Žinojau, kad ir taip nebūčiau visko ilgai išlaikius - tai per daug skaudina. Tiesiog prisipažinau jam koks šlykštus žmogus esu. Jis turėjo tai žinoti nuo tos akimirkos kai patį pirmą kartą permiegojom.

Ir iš ties, pati nesuprantu kaip vakar galėjau taip pasielgti. Mano galvoje vėl sukasi Pat žodžiai apie meilę ir ištikimybę, nieko nebesuprantu.

Aš myliu Mitchel. Bet ištikima išlikt nesugebėjau.

- Ateik čia, - jis atsidūsta atsiremdamas į stalą, sunkiai nuryju seiles.

- Aš atsiprašau, - sumikčioju atsistodama prieš jį, Mitchel tiesiog pakrato galvą ir prisitraukęs mane apsikabina.

Nustembu. Atsargiai drebančiom rankom apsiviju jo kaklą, Mitchel atremia savo smakrą į mano galvą.

- Viskas gerai, - taria. - Nekaltinu tavęs.

Jis tikriausiai įskaudintas. Ar ne? Kodėl reaguoja taip ramiai? Gal jam tiesiog neberūpi?

Nesąmonės. Jis tikrai įskaudintas, o aš kaip kvailė tikiuosi, kad viską sutaisysiu su "atsiprašau". Praradau visą jo pasitikėjimą.

Pala, kokį pasitikėjimą? Jis niekada nepasitikėjo manimi.

- Mitchel, aš tikrai nežinau kaip paaiškint. Aš tikrai tave myliu ir... aš tokia pasimetus. Nesuprantu savęs.

- Viskas gerai, - ramiai pakartoja jis. - Aš tave suprantu. Dėl savo jausmų Clinton tu net nenorėjai būti su manimi, kai jis atsivedė merginą pasiutai. Plius, buvai pavartojus ir išgėrus. Neįmanoma blaiviai mąstyti tokioj būsenoj.

- Tu... tu nepyksti?

- Ant tavęs ne.

Jaučiuosi keistai. Nežinau kaip jis sugebės elgtis lyg niekur nieko.

Tada suprantu. Clinton nieko nevartojo; jis net negerė daug.

Staiga pasijuntu taip, lyg iš dalies manimi buvo pasinaudota. Aš buvau taip lengvai prieinama su visais svaigalais savo organizme ir pykčio audromis, o jis to siekė net kelis kartus.

- Išmesk tas cigaretes, - burbteli jis atsitraukdamas ir įdėdamas man pakelį į delną.

- Bet jis sakė atiduoti jas kai...

- Jam net nereikia tų sušiktų cigarečių, jis norėjo, kad aš jas rasčiau. Išmesk, aš pasirūpinsiu, kad tu daugiau jo nebesutiktum.

Mitchel nori eiti iš kambario, mano kojos keistai dreba.

- Mitchel, - sustabdau jį.

- Kas?

- Pabučiuok mane, - tariu aklai padėdama cigaretes ant stalo.

Ačiū Dievui, jis taip ir padaro. Bučiuojamės kelias minutes, kol galiausiai visiškai nebejaučiu Clinton ant savo lūpų. Mitchel sugriebia mane už liemens ir nustumia mane į lovą, nesisulaikau ir nusišypsau, kad ir kokia kalta vis dar besijausčiau. Nemanau, kad greitai dings.

- Pamirškim tą šūdžių ir kas buvo visam laikui, - burbteli Mitchel nusivilkdamas palaidinę ir nutraukdamas žemyn mano kelnes.

Christian

- Nekabina, - taria Sonny nusiimdamas ausines, pavartau akis ir atsuku kompiuterį į save.

- Gerai, o dabar? - paklausiu pataisydamas kelis dalykus ir vėl paleisdamas įrašą.

Sonny susiraukęs sėdi kelias minutes, galiausiai ir vėl nusiema ausines.

- Šūdas, - taria apgailestaujančiu balso tonu, nusijuokiu pakratydamas galvą.

- Tavo nuoširdumas mane skaudina.

- Žinai kas mane skaudina? Kad Mitchel nesugeba valdyti savo gerklės kai su kažkuom krušas.

Abu minutei nutylam, tai klaida.

- Kalbėk apie kažką, - suskubu ragint jį. - Ne, palauk, duok ausines.

- Ne, ne... paleisk dar kartą, iš tikro man visai patiko... - sumurma Sonny pagriebdamas ausines, nusijuokiu užsidengdamas veidą delnais.

Palieku jį su ausinėm ir išeinu į lauką, girdžiu, kaip jis akimirksniu numeta jas ant stalo ir puola paskui mane. Išsitraukiu cigaretę, vieną duodu ir jam. Pridegu jas abi vienu metu.

Visur pilna meilės. Čia tarp mūsų, Mitchel miegamajame, kažkur kitur mieste.

Rūkom, žiūrim į švelniai besileidžiančią saulę ir tiesiog tyliai būnam vienas šalia kito.

Clinton

- Jie toliau bus kartu, nes tik mano, kad myli vienas kitą, - taria Pat stovėdamas tarpdury, linkteliu. - Mitchel priklausomas, ji įsimylėjusi žmogų kurį susikūrė savo galvoje. Pasiduok. Jie patys nemato kaip vienas kitam kenkia.

- Aš senai pasidavęs, - nusijuokiu kratydamas galvą.

- Angeline miela.

- Ji sudaužė mano mašiną.

- Tai kas? Ji moteris.

Prunkšteliu, Pat pavarto akis. Galiausiai kumšteli man į petį.

- Tu žinai, ką galvoju apie ją. Gali ir geriau.

- Žinoma, - šypteliu. - Iki rytojaus?

Atsisveikinus uždarau duris, eidamas atgal į svetainę pagriebiu nuo komodos puspilnį butelį.

Aš net išsikrausčiau iš savo namų dėl jos. Nekenčiu tokio gyvenimo. Ką ji man daro?

Didesnę dienos dalį praleidau su Angeline, ji vis pasakojo ir pasakojo apie save. Gyvenime nesu matęs tokios įdomios merginos.

Ir dabar galvoju apie ją. Norėčiau, kad ji būtų čia. Man patiko su ja kalbėtis.

Leidžiu vakarą junginėdamas televizoriaus kanalus, kol neišgirstu skambučio į duris. Susiraukęs pasižiūriu į laikrodį. Vienuolika.

- Labas, broli, - nusišypsau pamatęs Mitchel.

- Sveikas, Clinton, - taria jis ramiu balso tonu ir staiga įremia man šautuvą į kaktą. - Sudie, Clinton.

________
šiaip būtų fantastika jei pareklamuotumėt šitą istoriją, o jeigu turit tą vertinimų knygą parašytumėt apie ją. atsidėkočiau tuo pačiu x