hell [church 2] [✔️]

66. let the band play

"i heard she's been giving herself to a man that she doesn't know"
•

Vienna

Į kavinę ateinu likus penkiom minutėm. Atsisėdu prie staliuko šalia lango ir dirsteliu į kitoj gatvės pusėj stovintį automobilį. Matau Jesse siluetą.

Nagais barbenu į puodelį. Kažkodėl esu rami, nors net nežinau ko tikėtis.

Visiškai rami.

- Vienna, - išgirdusi vyrišką balsą kilsteliu akis ir pamatau maždaug dvidešimt penkerių vaikiną. Jo apatinėje lūpoje žiedas, nosyje pasagėlė. Tamsūs kaštoniniai plaukai garbanoti, jis staiga nusišypso supratęs, kad spoksau į jį. Ypač į jo dailią nosį.

- Atsiprašau? - galiausiai susiraukiu jam atsisėdus prieš mane. Ar tai jis man skambino?

Ar tai jis gali būti priežastis, kodėl Jack paleido kulką sau į galvą?

- Aš Eric, - taria jis silpnai nusišypsodamas ir atsilošdamas, kaip užkerėta žiūriu į jo tamsiai žalias akis. - Vakar kalbėjais su mano bosu.

- Bosu? - kilsteliu antakius, jis linkteli. - Kas čia per šūdas? Galiu tiesiog nueit į policiją, - lepteliu sunerdama rankas sau ant krūtinės.

Prašau, nebūk mafijozas kažką padaręs mano vaikinui. Aš noriu su tavimi nueiti į pasimatymą.

- Policija tau nepadės, - tyliai taria jis pasilenkdamas į priekį. - Tikiuosi, kad esi protinga mergaitė ir supranti tai.

Tiesa. Policija yra nieko nepakeičianti šūdų krūva kuri nusprendė, kad Jack pakėlė ranką prieš save vien dėl to, kad jis buvo rastas savo namuose. Beviltiška.

- Aš nesuprantu kas darosi, - pakratau galvą. - Paaiškink man. Kodėl jis man skambino? Ką padarė Jack? Ko jis nori iš manęs?

Eric apsidairo ir palinkęs dar arčiau manęs duoda man ženklą, kad padaryčiau tą patį.

- Esmė tame, mūsų klausosi, - sušnabžda jis, mano kūnu nubėga šiurpuliukai. - Aš noriu tau padėti, Vienna. Tu gera mergina. Tik noriu, kad žinotum, kad esu niekuom dėtas prie Jack mirties ir darau tai, nes neturiu kitokio pasirinkimo. Čia kitas pasaulis apie kurį tu neturi nieko žinoti.

- Tai pasakyk pagaliau, ką man daryti? - sušnbaždu paklaikusi pasižiūrėdama į jį. Kažkodėl juom pasitikiu. Neįsivaizduoju kodėl.

- Alec norėjo...

- Kas tas Alec?

- Neklausinėk ir klausyk, - jis sugriebia mano ranką prispausdamas ją prie stalo, akies kampučiu matau kaip Jesse atsidaro mašinos langą. - Jis norėjo kai ko kito, bet aš pasakysiu, kad susitvarkiau su tavimi. Tik... tu turėsi padaryti kai ką man.

- Ką? - ignoruoju jo liepimą neklausinėti. - Kas tas Alec? Ką padarė Jack, kad man reikia sumokėti už jį? Šūdas, ar čia kažkoks mafijos žaidimas?

- Taip, - sušnypščia jis prispausdamas ir antrą mano ranką. Jausmas keistai malonus. - Todėl klausyk manęs jeigu nenori atsigulti ten kur guli Jack arba būti neišeinamai įvelta į šitą mėšlą.

Apsidairau, niekas kavinėje į mus nekreipia dėmesio.

- Gerai, - sunkiai nuryju seiles. - Ką man daryti?

- Atiduok man save.

- Kodėl negali tiesiog man padėti? - išlaisvinu savo rankas ir pakišu jas po stalu.

- Šitam pasaulyje nieko negausi už dyką, Vienna, - jis mirkteli.

Ir aš sutinku.

Vistiek neturiu ko prarasti.