hell [church 2] [✔️]

58. sad sad summer

"everyone in love, but it's looking like a another sad sad summer for me"

Maddi

- Ne... lėčiau! - suklykia Vienna įsikibdama į vėžimėlio kraštus. Jesse pradeda bėgti, bet staiga sustoja ir ji metasi į priekį.

- Idiotai, - nusijuokia Mitchel užsidegdamas cigaretę.

Kažkodėl aš irgi noriu. Negaliu paaiškinti šito keisto potraukio.

Christian šiandien vienas, Sonny nėra. Jis taip pat rūko keistai trepsėdamas vietoje. Man užtenka dūmų kurie patenka į mano plaučius pro nosį.

- Sustok, prašau! - žviegia Vienna kol Jesse toliau tampo vėžimėlį. Šypsausi, Mitchel padeda savo galvą man ant peties ir švelniai nosimi patrina mano kaklą. Sugriebiu jo ranką, kažkodėl vartome jas lyg žiūrėdami kieno pusė gražesnė. Galiausiai Mitchel prispaudžia lūpas prie mano pusės, o tada prie mano pačios lūpų.

Bučinys trumpas. Kitu atvėju, visi pradeda šlykštėtis kaip maži vaikai.

Mitchel išpučia gausų dūmų debesį man į burną, jausmas keistai malonus. Vėl jį pabučiuoju, bet atsitraukiu išgirdusi kai kažkas apsiverčia.

Jesse guli ant žemės, jam ant kojų vėžimėlis.

- Tu tai padarei tyčia!

- Būtent, tu šūdžiau! - surėkia Vienna.

- Jie myli vienas kitą, - taria Christian.

- Tu nori mane užmušt! Amžinai padarai kažką panašaus!

- Taip, aš noriu tave užmušt, ar tai taip akivaizdu?!

- Visiškai. Labai stipriai, - lėtai linkteliu.

Pastarosios trys savaitės keistai ramios. Atrodo, kad viskas stoja į savo vietas. Jau maniau, kad taip niekada nebebus.

Nežinomas: Ilgai ir laimingai...
Nežinomas: Tikiesi?

- Aš važiuoju namo, - taria Christian numesdamas cigaretę ir sutrypdamas ją.

- Aš su tavimi, - taria Mitchel paleisdamas mano ranką. - Maddi, važiuoji kartu?

- Ką? - užrakinu telefoną. - A. Taip.

Atsistoju, Vienna man pradeda mojuoti lipdama į vėžimą, nusijuokiu ir taip pat jai pamojuoju.

Christian automobilyje kvepia cigaretėmis. Pirštų galiukais braukau per tatuiruotes ant Mitchel riešo, jis atsikosėja ir išmeta cigaretę pro langą.

- Tu taip kadanors kažką padegsi, - taria Christian sustodamas užsidegus raudonai šviesai.

Pasižiūriu pro langą. Apsiniaukę, prieš kelias minutes švietė saulė. Dar viena liūdna vasara.

- Buvau susitikęs su Dakota, - taria Mitchel.

Mane apima keistas įsiutis. Christian pasimetęs pasižiūri į mus per galinį veidrodėlį. Tyliu minutę. Paleidžiu jo ranką.

- Kada? - paklausiu. Nenoriu skambėti piktai.

- Prieš kelias dienas.

Kada jis norėjo man tai pasakyti? Gal iš vis nenorėjo? Staiga taip smarkiai nuliūstu.

- O. Ką veikėt?

- Nieko. Kalbėjomės, šiek tiek išgėrėm, - jis trūkteli pečiais lyg tai būtų niekas.

Tai nėra niekas. Na, bet nieko neįvyko. Juk kitokiu atvėju jis to man nesakytų, tiesa?

- Gerai, - tarsteliu.