hell [church 2] [✔️]

61. come a little closer

"things aren't always what they seem to be. do you understand the things that you've been seeing?"
•

Angeline nagais braižo kavos pilną puodelį, galiausiai atsigeria ir pasižiūri į mane.

- Tai nutiko kai man buvo šešiolika, - galiausiai taria ji. - Buvau įsimylėjusi vyresnį vaikiną, jis buvo futbolo komandos lyderis. Taip pat jis turėjo merginą, - jos akyse šmesteli liūdesys. - Kiekvieną dieną palikdavau jos spintelėje bjaurius raštelius. Man buvo taip gera matyti jos įskaudintą veidą. Dažnai stebėdavau kaip ji nuliūsdavo skaitydama. Pradėjau rašyti skirtingais raštais, kad ji manytų, jog tai daro daug žmonių. Po metų... - ji sunkiai nuryja seiles. - Na, po metų jie nebebuvo kartu.

Istorija toks jausmas, kad ateina pro vieną ausį, o pro kitą išeina. Žiūriu į jos judančias lūpas ir vis besikeičiančią veido išraišką.

- Kodėl?

- Nes ji nusižudė. Aš paverčiau ją depresija sergančia anoreksike. Ji tiesiog nebeištvėrė, o aš žinojau, kad peržengiau ribą. Paaiškėjo, kad tai mano darbas ir tada mane... uždarė. Kelis metus po to gyvenau ramiai ir švaria galva, o tada sutikau tave...

Mano širdis pradeda plakti greičiau.

- Ir? - paklausiu viltingai į ją žiūrėdamas.

- Nežinau, pradėjau nebevaldyti savo jausmų. Aš kažką pajutau iš pirmo žvilgsnio. Tas pavydas ir kiti keisti jausmai, - ji atrodo pasimetus. - Nemaniau, kad dar kažkada tai pajusiu.

Taip noriu kažką mylėti, kažką kitokio ir ypatingo. Angeline yra tikras iššūkis kurio aš noriu nuo pirmos akimirkos kai ją pamačiau.

Toks ilgas laiko tarpas ir nebuvo dienos kada nebūčiau apie ją pagalvojęs. Ji tokia pilna paslapčių ir aš taip noriu sužinoti kuo daugiau.

- Tai normalu, - šypteliu. - Visi žmonės tai jaučia.

- Tame ir esmė, Clinton, - ji nusišypso susikeldama koją ant kojos. - Aš nesu kaip kiti žmonės.

Maddi

Kai pagaliau atrodau kaip žmogus, sugebu pasikalbėti su Vienna nemikčiodama ant kiekvieno žodžio. Nusiraminu, bet vistiek nežinau kaip pažiūrėsiu Mitchel į akis.

Visų pirma, ji griežtai liepia man amžiams apsispręsti ir susidėlioti mintis į vietas. Tada pastatom Clinton į tik draugišką zoną ir tai kas įvyko šiąnakt išmetam į šiūkšliadėžę.

Jai taip paprasta kalbėti.

Jesse tingiai vaikščioja po butą kilnodamas visus daiktus ir iš eilės ir vis į mus atsisukdamas. Clinton jo geriausias draugas. Tikrai papasakos viską jam.

Bet nematau tame nieko blogo, Clinton irgi nenori taip elgtis. Jis tik nori normalių santykių su Mitchel ir kažko naujo su Angeline.

Mums abiems tiesiog per daug sunku paleisti tą mažą ir jaukią praeitį kurią turėjome.

Kad ir kaip mane veiktų Clinton, jis vistiek nėra Mitchel. Pagalvojus apie jį mane apima visai kiti jausmai.

Aš taip gailiuosi.

- Merginos. Nesugeba išsirinkti vieno vaikino iš dviejų. Vaikinams tenka spręsti daug sunkesnius klausimus, - Jesse pavarto akis. - Bet aš nekaltinu tavęs! - skubiai priduria pamatęs mano veido išraišką. - Jie abu karšti. Jei būčiau mergina, iš vis, mylėčiau tris. Ir Jesse ir Mitchel ir Clinton. Dar Christian, bet jo nedominčiau, tai tos meilės greit atsikratyčiau.

- Tu taip mane erzini, - sušnypščia Vienna išplėsdama akis ir vėl atsisuka į mane. - Ar mes sakysim kažką Mitchel?

- Ne, - giliai įkvėpiu. - Nes taip bus geriau, - pakartoju jos žodžius. - O jūs? Kažkokie įsitempę. Viskas gerai?

Vienna su Jesse susižvalgo ir vienu metu pavarto akis.

- Geriau kalbam apie tave, - taria Jesse. - Toliau kalbėk kaip jautiesi. Labai įdomu.

- Susimovus. Žiauriai susimovus visomis prasmėmis.

- Čia merginų terapija, kodėl jis čia? - piktai paklausia Vienna nutraukdama mane ir ranka mostelėdama į Jesse.

- Na, jis tavo geriausias draugas ir dabar čia galima sakyti, kad gyvena, - kandžiai atšaunu.

- Na jau! - ji dramatiškai pavarto akis.

- Brangioji, - nusivaipo Jesse pasižiūrėdamas į ją.

- Bro...

- Vienna, - jo veidas staiga surimtėja. - Tavo liežuvis vakar buvo mano burnoj. Net nebandyk manęs vadinti "bro".

Kambaryje stoja nejauki tyla, išplėtusi akis žiūriu į juos. Jesse pradeda švilpauti ir atbulas išeina iš kambario, atsisuku į Vienna.

- Ar...

- Net. Nepradėk. Kalbėti, - taria ji rodydama į mane pirštu, kilsteliu antakius. - Tiesiog patylėk.

- Bet...

- Maddi!

Nusijuokiu, Vienna pavarto akis ir atsistojusi išeina iš kambario. Mano staiga pagerėjusi nuotaika akimirksniu dingsta radus kelias žinutes nuo Mitchel.

Mitchel: atvažiuok?
Mitchel: pasiilgau tavęs

Jeigu vengsiu jo, jis akimirksniu supras, kad kažkas ne taip. Drebančiom rankom iš ketvirto karto atrašau jam, kad būsiu valandos bėgyje ir padedu telefoną.

Širdis plaka kaip pašėlus. Kaip man reikės elgtis lyg niekur nieko?

Mano akyse ir vėl pradeda kauptis ašaros, atsidūstu ir delnu perbraukiu per sušlapusį skruostą. Virtuvėje girdžiu vis tilstančius šnabždesius, galiausiai stoja tyla, tada tankus kvėpavimas.

Meilė.

Aš, kaip visada, joje susimaunu.

_________
įkelsiu šiandien dar vieną, todėl pavotinam