hell [church 2] [✔️]

36. solstice

"girl, you know what up, my mood don't give a what"
•

Kažkaip užsibaigėm Mitchel lovoj, guliu ant pilvo ir žiūriu kaip jis rūko cigaretę. Nesakytum, kad mėgaujasi, bet ir neatrodo pasišlykštėjęs. Tai dalykas be kurio po truputį pradedi nebegalėti gyventi.

Apačioj pradeda girdėtis triukšmas, Mitchel susiraukęs pasižiūri į mane.

- Jie grįžo?

- Sakė, kad grįš tik paryčiais, - burbteliu pagriebdama nuo spintelės telefoną. Lygiai devynios.

- Iš kur tu žinai?

- Uh, klausiau Christian, - pasimetu.

Mitchel kilsteli antakius ir linkteli, atrakinu telefoną ir peržvelgiu pranešimus. Staiga kambario durys plačiai atsidaro, krūpteliu ir apsikabinu pagalvę.

- O šūdas, - taria Clinton, pajuntu Mitchel delną sau žemiau ant nugaros. Paslėpiu savo veidą pagalvėj. Saugo.

- Žinai, kad reikia belstis? - piktai paklausia Mitchel.

- Nemaniau, kad būsi ne vienas! - puola aiškintis Clinton.

- Clinton, išeik, jaučiuos nepatogiai, - galiausiai tariu pakeldama galvą.

- Lyg būtų kažkas ko nebūčiau matęs, - piktai atšauna Clinton.

Mitchel užtempia mano antklodę man iki pečių ir išlipęs iš lovos apsirengia savo treningines kelnes.

- Grįžot žymiai anksčiau? - Mitchel iškrapšto antrą cigaretę, lėtai atsisėdu spausdama antklodę sau prie krūtinės.

- Pasigavom kitą lėktuvą, - Clinton pasižiūri į mane. - Kai rašiau, kad grįšim paryčiais dar nebuvau tikras kuriuo skrisim...

- Tu rašei? - Mitchel pasižiūri į jį, tada į mane. - Maniau tau tai rašė Christian?

- Aš... - sumikčioju ir pasimetusi pasižiūriu į juos abu.

Clinton, patylėk.

Jis lyg supranta kas čia darosi ir staiga nusišypso.

- Clinton, - Mitchel pakrato galvą. - Išeik.

Kai liekam vieni, susigūžiu. Mitchel nusivylęs pasižiūri į mane, sunkiai nuryju seiles.

- Nepyk, - tariu. - Čia menkniekis.

- Kodėl tu man melavai?

- Maniau, kad supyksi ir...

- Aš ir esu supykęs, Maddi! - staiga surėkia jis, krūpteliu. - Kokio velnio tu man melavai?

- Galvojau, kad supyksi, kad rašau būtent jam, - pakartoju. - Clinton yra mano draugas, žinai?

Mitchel sarkastiškai nusijuokia kratydamas galvą ir vėl į mane pasižiūri.

- Tai kas tave stabdė? Galėjai tiesiog pasakyti "Oh, rašiau tavo broliui, nes po to kai buvom lovos draugai sugalvojom tapti normaliais draugais"! Kodėl sakei, kad rašei ne jam? Jūs abu kažką slepiat nuo manęs? Miegi ir su juo?

- Mitchel! - dabar jau aš rėkiu. - Ar gali baigt kalbėti nesąmones? Aš tavo mergina, ne jo, baik elgtis kaip mažas pavydus šūdas!

- Gerai, puiku! - jis mosteli rankoms link durų. - Eik pas jį, būkit draugais kaip paprastai. Išsipasakok, gal viskas gausis su laiminga pabaiga. Tik nepamiršk apsirengti, nes panašu, kad dėl buvimo prie jo esi pripratus priešingai.

Pasižiūriu į jo įraudusį veidą, išsitaršiusius plaukus, o tada į jo išsišokusias venas ant kaklo. Užsidengiu veidą delnais ir giliai įkvėpiu.