hell [church 2] [✔️]

54. in my head

"here's the thing: you're in love with a version of a person that you've created in your head, that you are trying to but cannot fix"
•

Pastarosios kelios dienos siaubingos, nesuprantu, kas man negerai. Beveik neinu iš namų, Mitchel kartais atvažiuoja praleisti kažkiek laiko su manimi, bet aš tiesiog nesijaučiu gerai šalia jo.

Gal tie keli žodžiai apie meilę ir ištikimybę kuriuos pasakė Pat mane vis dar veikia. Galvoju apie painiavą kurioj buvau ir apie tai kas vyksta dabar. Prisiminus visas savo nuoskaudas užsimanau išsivemti.

Jesse pristojo prie Vienna'os, bet šį kartą gerąja prasme. Dabar jiedu išėjo į zoologijos sodą, o aš likau viena su savo keistai slegiančiais jausmais.

Įsijungiu nematytas juodo veidrodžio serijas. Nuo tamsių temų mane pradeda pykinti, bet vistiek žiūriu toliau kimšdama čipsus likusius nuo vakar. Užsidegus telefono ekranui pamatau, kad atėjo kelios žinutės nuo Mitchel. Viena akim žiūrėdama serialą pradedu tingiai rašyti jam atsakymą.

Mitchel: labas
Mitchel: pasiilgau tavęs
Mitchel: ką veiki?
Aš: juodas veidrodis. blogai jaučiuos
Mitchel: galiu atvažiuoti?
Aš: žinoma

Tiesą sakant, nevisai noriu jo kompanijos. Bet vistiek, po penkiolikos minučių jis jau guli ant sofos, o aš guliu prisispaudusi prie jo krūtinės.

Keistas jausmas kurio nejaučiau ilgokai - jaudulys su ilgesiu, nors jis čia pat. Kilsteliu akis ir tyrinėju jo nuostabią veido kaulų struktūrą.

- Mitchel, - sušnabždu atkreipdama jo dėmesį.

- Viskas gerai? - paklausia jis pasižiūrėdamas į mane, gūžteliu. - Mes galim pažiūrėti kažką kitą, - taria jis atsisėsdamas, padarau tą patį.

- Mes galim veikti kažką kitą.

Mitchel kilsteli antakius ir lengvai nusišypsodamas pasižiūri į mane.

- Kaip pasakysi, mažyte.

- Tik nereikia, - pavartau akis rankomis apsivydama jo kaklą ir įsiurbdama jam į lūpas.

Jis lyg supratęs užuominą užsikelia mane ant liemens ir nuneša į miegamąjį, apsidžiaugiu pajutusi, kad mano kūnas nuo jo artumo ir vėl virpa.

Kelias dienas jaučiausi kaip mirusi, o dabar atrodo, kad ir vėl viskas gerai. Mitchel lūpos kaip ir anksčiau kutena mano kaklą, o ir įtampa tokia pati.

Man viskas gerai. Mums viskas gerai.

- Nuostabu, - sušnabžda jis lūpomis braukdamas per mano nuogą pilvą, giliai įkvėpiu užsimerkdama. - Aš taip pasiilgau tavęs, Maddi, - taria jis palikdamas bučinį prie pat tos vietos, kur stipriausiai plaka širdis.

Žinoma, plakimas akimirksniu pagreitėja.
Ir staiga suvokiu, kad tikrai jį myliu - nors kartais ir nenoriu jo matyti. Meilė nusibostų, jei visada būtų tokia pati. O su Mitchel niekada taip nebūna - ji pilna agresijos ir keistų dar nepatirtų jausmų.

Taip noriu, kad viskas būtų kaip anksčiau. Taip noriu jaustis laiminga, noriu, kad žmonės aplink mane būtų laimingi. Noriu, kad Mitchel laikytų mane ypatinga, išsiskiriančia iš kitų. Nes aš jį tokiu laikau.

Tik tai nėra ta saldi meilė prie kurios buvau pripratus. Saldumo čia beveik nėra -galima sakyti vien tik druska ir pipirai. Keista, bet žmonės tampa priklausomi nuo skausmo. Gali kęsti tikrą pragarą, jeigu tik jis šalia. Net jeigu tą pragarą sukelia jis.

O Mitchel tikrai tokį sukelia - jis tikras velnias. Nesveikai seksualus ir išvaizdus velnias. Senai atsisakiau visų religinių įsitikinimų dėl jo ir pardaviau sielą, bet ką, kad tik jausčiaus mylima.

Pajutusi pažįstamą įtampą pilve tvirčiau apsiviju Mitchel kaklą rankomis ir užverčiu galvą. Mūsų kūnai susiliečia, o mano lūpas palieka viena garsi aimana. Po nepilnos minutės Mitchel gauna ko jam reikėjo ir suglemba ant manęs. Keli švelnūs bučiniai ant kaklo ir jis padeda savo galvą ant mano pilvo, įveliu drebančius pirštus jam į plaukus.

Gulim tyloje, mano krūtinė sunkiai kilnojasi. Staiga Mitchel pakelia galvą ir pasižiūri į mane. Jo akys pilnos kažko - tikriausiai, kad meilės.

- Tu kaip nesava, - taria jis priglausdamas lūpas prie mano delno. - Ar viskas dėl Alissa'os? Tau nereikia su ja turėti kažką bendro.

- Beveik. Prieš kelias dienas kalbėjausi su Pat.

- Ar jis vėl pasakė kažką bjauraus?

- Priešingai, - trūkteliu pečiais, Mitchel kilsteli antakius. - Jis kalbėjo apie meilę ir ištikimybę ir dar tas visas apgavystes ir...

- Tu galvoji, kad aš nemyliu tavęs?

- Kartais, - burbteliu ir užsimanau trenkti sau per veidą. Šitas pokalbis darosi vis nejaukesnis.

- Bet aš myliu tave, - eilinį kartą sako tuos pačius žodžius. - Buvau su Jordan, kad pamirščiau tave. Buvau su kitom merginom, kad pamirščiau tave. Kodėl? Nes myliu tave. Tu buvai su Clinton, kad pamirštum mane. Kodėl? Nes tu myli mane. Viskas gerai.

Kai jis viską taip pasako, atrodo, kad taip ir turi būt. Atrodo, kad viskas ir buvo taip paprasta. Tik aš buvau su Clinton iš dalies dėl to, nes jis man tikrai patiko. Dieve mano, aš net ruošiausi rimtai draugystei su juo, nes jis ilgą laiką atrodė žymiai geresnis variantas nei Mitchel. Tas septynių metų skirtumas mane keistai jaudino. Su juo dar ir dabar jaučiuos saugi. Esmė tame, kad jis ir vertė mane jaustis kitaip nei Mitchel - jaučiausi kaip moteris, o ne mergina. Kaip moteris kuri turi vyrą pasirūpinanti ja taip kaip ji nusipelnė.

Bet meilėje visi susimauna vienas kito atžvilgiu. Tarp jo ir manęs nebuvo meilės, tiksliau, ji nebuvo dvipusė.

- Aš taip tave myliu, Mitchel, - kažkodėl mano akyse pradeda kauptis ašaros. Mūsų draugystė kaip amerikietiški kalneliai be saugos diržų. Kažkuris iš mūsų gali akimirksniu iškristi lauk.

Mitchel pasilenkia prie manęs ir švelniai mane pabučiuoja, sugriebiu jo veidą delnais norėdama turėti jį taip arti kuo ilgiau.

- Apsirenk, - taria jis kimiu balsu atsitraukdamas. - Vežuosi tave papietaut į miestą. Tau reikia prasiblaškyti.