hell [church 2] [✔️]

65. yeah right

"imma fuck up my life"
•

Maddi

- Liksi nakvoti? - paklausia Mitchel man baigiant valgyti dribsnius.

- Žinoma. Su Sonny ir Christian peržiūrėjom tik tris Liežuvautojos serijas, - tariu įmesdama dubenėlį į kriauklę.

- Ne! - sužviegia Sonny iš svetainės, pavartau akis.

- Nemanai, kad jiems reikia laiko dviese? - kilsteli antakius Mitchel.

- Turi omeny, mums reikia? - pamėgdžioju jo veido mimiką. - Jie visą parą būna kartu.

- Mums reikia, - jis trūkteli pečiais padėdamas rankas man ant liemens.

Stengiuosi negalvoti apie tai, kas vyko prieš dvi valandas. Stengiuosi neįsivaizduoti šautuvo įremto į Clinton galvą. Čia ne Mitchel.

Ant kiek jam turėjo būti nusibodę visi šiti žaidimai, kad jis imtųsi tokių veiksmų?

Aš vistiek jį myliu. Taip aklai ir beprotiškai.

- Tu sergi, - linksmai tariu priglausdama delną jam prie kaktos. - Ir dar truputį išprotėjai. Negaliu palikti tavęs vieno.

- Labai juokinga, Maddi, - burbteli jis, bet rankų nuo manęs nepatraukia.

Švelniai apsiviju rankomis jo kaklą ir prisiglaudžiu prie jo, girdžiu širdies plakimą. Jaučiu kaip Mitchel oda dega net pro marškinėlius. Jo temperatūra ryte buvo tikrai aukšta. Tikriausiai tai turėjo daug įtakos.

Nekenčiu to pripažinti, bet vis mintyse sau įrodinėju, kad mano vaikinas neina po truputį iš proto.

- Christian! Kur sakei tie vaistai? - paklausiu atsitraukdama nuo Mitchel, jis pavarto akis.

- Baltam maišelyje! - pasigirsta Christian riksmas.

- Matuokis, - įgrūdu Mitchel į rankas termometrą ir dirsteliu į svetainę.

Sonny su Christian perdėtai susikaupę žaidžia FIFA, jų galvos vos nesukištos į televizorių. Atsidūstu. Berniukai.

- Man viskas gerai, - toliau ožiuojas Mitchel.

- Nebūk ožys! - piktai į jį pasižiūriu, jis užverčia akis. - Ryte temperatūros buvo tikrai daug, dabar irgi visas degi. Kodėl tu iš vis ne lovoj?

- Nes tu irgi ne lovoj, - atšauna jis įjungdamas termometrą.

Galiausiai randu vaistus nuo temperatūros ir išlukštenu vieną tabletę.

- Gerk, mažvaiki, - tariu paduodama jam tabletę ir stiklinę vandens.

- Tu juk miegosi su manimi, tiesa? - jis kilsteli antakius.

- Jeigu užkrėsi mane?

- Tai kas? Mano seilės tavo seilės.

- Mitchel! - surėkiu pasibjaurėjus, jis vypteli ir pagriebia iš šaldytuvo alaus butelį. - Padėk ir eik į lovą.

- Jeigu eisi su manim.

- Tu esi... toks šūdas, - pakratau galvą ir praėjusi pro jį nueinu į svetainę. Atsistoju prieš televizorių, vaikinai lenkia galvas bandydami matyti ekraną, galiausiai pralaimi.

- Maddi! - piktai surėkia Sonny numesdamas pultelį.

- Tiek nedaug trūko! - Christian susigriebia sau už plaukų.

- Aš irgi noriu žaisti, - suneriu rankas sau ant krūtinės. Sonny pavarto akis pakeldamas nuo žemės pultelį.

- Nėra kaip. Nagi, dink.

Atsidūstu ir pasitraukusi nuo televizoriaus pradedu lipti laiptais į viršų kur nesenai ėjo Mitchel, įėjusi į jo kambarį uždarau duris. Mitchel guli lovoje su ausinėmis, ant jo kelių kompiuteris. Vien iš jo susikaupusio veido ir kaip jis linksi galva suvokiu, kad jis ir vėl kažką kuria toj savo muzikos programėlėj.

Buvo sunki diena. Sunki para, tiksliau. Nežinau, ar man kalbėtis su juo apie tai ar tiesiog elgtis lyg niekur nieko.

- Mitchel, - švelniai jį pajudinu, jis nusiema ausines ir pasižiūri į mane. - Myliu tave, - sušnabždu.

Jis linkteli ir sekundei prisiglaudžia prie mano lūpų pamiršęs apie visas ligas ir vėl atsisuka į kompiuterį.

- Ar tarp mūsų tikrai viskas gerai? - atsargiai paklausiu.

- Maddi, jau sakiau. Tarp mūsų viskas gerai. Tik klausimas, ar mums patiems viskas gerai.

- Pasikalbėkim? - pasiūlau. Aš noriu kalbėtis. Man reikia išsikalbėti.

- Mes nemokam kalbėtis, - jis atsidūsta padėdamas kompiuterį į šalį.

- Manau, visai paprasta, - trūkteliu pečiais. Jaučiuos kaip mažas vaikas. - Žmonės tiesiog... sako vienas kitam ką jaučia.

- Aš pervargęs.

- Aš irgi.

- Žinai kas dar?

- Kas?

- Šūdas, aš taip bijau tave prarasti.

Švelniai nusišypsau žiūrėdama jam į akis. Jaučiu drugelius plazdenančius savo pilve, nors jo akys liūdnos.

Bet akimirksniu pasijuntu ir siaubingai dėl praeitos nakties. Kažkada galvojau, kas pasaulyje galėjo jį taip įskaudinti. Paskui tuo žmogum nejučia tapau aš.

- Aš nežinau kas man daros, - toliau kalba jis sunkai nuryjęs seiles. - Aš taip bijau, kad tu paimsi ir išeisi. Suprasi, kad yra daug geresnių. Pavargsi nuo manęs. O aš taip noriu viską kontroliuoti... tavo mintis, veiksmus, su kuo tu kalbi. Aš išprotėjęs dėl tavęs. Nežinau kaip tai nutiko ir tai nėra sveika nei man nei tau, - jis pakrato galvą, liūdnai žiūriu jį.

Tai viską paaiškina.

- Viskas bus gerai, - tariu švelniai suimdama jo ranką. - Mes susitvarkysim.

Nesąmonė. Mes niekada nesugebam susitvarkyti. Tik pridarom papildomų problemų.

- Aš taip noriu pasikeisti, - atsidūsta jis. - Bet negaliu, nebesugebu. Bandžiau.

- Manau, kad nereikia, - tariu trūktelėdama pečiais. - Įsimylėjau tave su tavo visom bjauriom savybėm ir siaubingu charakteriu.

Tame ir problema. Nežinau, kodėl mane taip traukia jo tamsi pusė. Ji visada mane slaptai žavėjo.

- Jaučiuos kaip šūdas, - burbteli jis užsimerkdamas, abu vienu metu suprunkščiam.

- Vaistai tuoj pradės veikti, - linksmai tariu prieš užsidarydama vonioje.

Padėjusi telefoną šalia kriauklės, pradedu po truputį valytis nuo veido dieninį makiažą. Besivalant dantis mano telefono ekranas užsidega, dirsteliu į žinutes išspjaudama putas į kriauklę.

Nežinomas: Mitchel susitikinėja su savo sena lovos draugele Dakota.
Nežinomas: Ar nepamiršai jos?
Nežinomas: Gal pagaliau gausi ko nusipelnei, kale.