hell [church 2] [✔️]

67. secrets

"matter of fact, she's the one who got attached"
•

Maddi

- Jaučiuos kaip iškruštas pro galvą, - sudėjuoja Mitchel tempdamas antklodę sau ant galvos.

- Gerai, supratau, atnešiu tau pusryčius, - pavartau akis tingiai išlipdama iš lovos. Atsistojusi prieš veidrodį surišu savo plaukus į uodegą ir dirsteliu į Mitchel.

Jis ir vėl miega.

- Tik pažiūrėkit į šitą kūdikio veidelį! - sukrykščia Christian man nusileidus, Jesse pradeda tampyti mano žandus.

- Kale, baik! - surėkiu trenkdama jam per rankas, jis verkšlendamas pradeda šokinėti ratais.

- Mitchel lėkštė, - burbteli Pat ištiesdamas man lėkštę, nusišypsau jam.

Prisiekiu, jis nežymiai šypteli man atgal.

- Tu valgysi? - paklausia Sonny, trūkteliu pečiais.

- Nežinau... Nesijaučiu lyg-

- Maddi, reikia valgyti pusryčius! - griežtu balso tonu taria Christian, Sonny prunkšdamas trinkteli jam per petį.

- Gerai... - kilsteliu antakius ir pagriebiu taip pat ir savo lėkštę. - Kelkis, miegančioji gražuole, - tariu padėdama Mitchel pusryčius ant komodos.

- Aš suvalgysiu paskui.

- Aš pasakiau, kelkis, - pavartau akis atsisėsdama prie jo darbo stalo, Mitchel garsiai atsidūsta sunkiai atsisėsdamas. - Tu toks raudonas! - nusijuokiu perplėšdama bandelę per pusę.

- Užsičiaupk, Maddi. Aš sušiktai degu, - burbteli jis priglausdamas delną sau prie kaktos ir pasidėdamas lėkštę ant kelių.

Trūkteliu pečiais ir pagriebusi telefoną parašau Vienna'ai klausdama kaip reikalai ir kada grįš namo. Pajutusi keistą jausmą pilve nustoju valgyti ir atsidūstu.

Aš taip bijau dėl jos.

- Viskas gerai? - Mitchel kilsteli antakius.

- Taip, tiesiog... greičiau pasveik, - pakratau galvą.

Vienna

-  Jack bandė užsidirbti pinigų ir paskui jų pasiskolino. Gana daug, - taria Eric apversdamas keptuvėje blyną.

- Kaip užsidirbti? Kodėl jis jų skolinos? - turiu tiek daug klausimų. Man darosi vis baisiau suprantant, kad beveik visiškai nepažinojau Jack.

- Jis pervežinėjo narkotikus ir darė panašų šūdą, - Eric trūkteli pečiais ir numeta blyną iš keptuvės į mano lėkštę. - Nežinau. Jam tiesiog reikėjo. Pinigų jis taip ir negražino, dar turėjo atidirbti už kelis mėnesius.

- Ko būtų norėjęs Alec?

- Kad atidirbtum už jį. O tu būtum pašauta per pirmas dienas.

- Laikai mane žiopla? - susiraukiu, Eric pasižiūri į mane ir lengvai pakrato galvą.

- Ne tai turėjau omenyje.

- Gerai. Žinai, bandžiau nusižudyti seniau. Visai norėčiau, kad mane pašautų, - atkertu pati nesuprasdama, juokauju ar ne.

Per tiek laiko tikrai pradėjau jaustis laimingesnė ir reikalinga, daugiausia vien Jesse ir Maddi dėka. Bet niekas vistiek nesugebėjo galutinai užpildyti tos klaikios tuščios skylės kuri vis padidėja arba sumažėja.

- Kodėl? - Eric susiraukęs pasižiūri į mane.

- Mano vaikinas mirė.

- Tai neturėtų būti priežas...