hell [church 2] [✔️]

57. polygraph eyes

"leave it alone, mate, she doesn't want to go home with ya"
•

Clinton

- Zach, pasitrauk nuo jos, - atsidūstu padėdamas ranką jam ant peties.

Maddi darosi blogesnė už Mitchel. Nesuprantu, ji sąmoninga ar išsijungus. Merginos oda pabalus, o akys tvirtai užmerktos. Ant stalo keturios stiklinės. Krūtinė lėtai ir neritmingai kilnojas.

- Ji važiuoja su manimi, - taria jis suimdamas jos ranką, Maddi silpnai prasimerkia.

- Ji nevažiuoja su tavimi, - paneigiu stumtelėdamas jį. - Nesielk taip. Palik ją. Pridarysi jai problemų.

Zach nusijuokia ir dirsteli į Maddi, tada pasižiūri į mane.

- Tai tu palik ją, - taria jis. - Ji nori grįžti namo su manimi, tiesa, Maddi?

- Aš nesuprantu kas darosi, - sumurma ji užsidengdama veidą delnais. - Palikit mane ramybėj, - galiausiai atsistoja ir svyruodama nueina šalin.

Noriu eiti paskui ją. Jai nėra gerai. Zach pasižiūri į mane, tada į lėtai slenkančią Maddi. Ji pasimetusi akimis ieško kažko. Tikriausiai Vienna'os.

- Aš nieko jai nedarysiu, - taria Zach nužvelgdamas mane. - Nieko, ką norėtum padaryti tu.

Sutrinku. Man nieko nespėjus pasakyti jis dingsta minioje, sunkiai nuryju seiles ir pasižiūriu į prie baro laukiančią Angeline.

Ir tiesa, Maddi yra ne mano reikalas. Man reikia pagaliau palikti ją ramybėj ir leisti jai pačiai priimti savo sprendimus.

- Kas ji? - piktai paklausia Angeline man grįžus prie baro. Nesuprantu jos staiga įsiliepsnojusio pykčio - mes pažįstami susumavus vos penkioliką minučių.

- Niekas. Ką gersi? - paklausiu pasižiūrėdamas į ją, Angeline kilsteli smakrą ir prunkšteli.

- Tavo mergina?

- Mano brolio mergina. Maddi. O tas vaikinas Zach. Jis tikėjosi permiegoti su ja. Nenorėjau, kad pridarytų jai problemų. Jos ir Mitchel santykiai ir taip nėra tobuliausi, - nežinau kodėl puolu jai aiškintis.

- Tau ji patinka? - ji kilsteli vieną antakį, atrodo, kad baisiai nepasitiki manimi.

- Ne, - meluoju.

Nenoriu, kad ji manytų kitaip.

- Tai kokio velnio nubėgai paskui ją palikęs mane? - ji pikta.

Išplėtęs akis kelis kartus sumirksiu, Angeline atrodo, kad tuoj verks.

Kažkas joje man patinka. Gal tie aštrūs veido bruožai. Gal ta keistai užburianti šypsena. O gal balsas.

- Nesuprantu, kodėl pyksti, - išsprūsta. - Mes net... nepažįstami.

- Oh, - ji piktai nusijuokia. - Žinau apie tave pakankamai, Clinton.

- Ką gersi? - paklausiu pradėjęs jaustis nepatogiai.

- Nieko, - ji pagriebia savo rankinę ir nueina šalin.

Stebiu jos banguojančią figūrą kol ji visiškai išnyksta. Mano širdis keistai dega. Ji išprotėjus. Ji tikrai kažkiek yra išprotėjus.

Ar sutiksiu ją dar kartą? Kaip man ją sutikri dar kartą? Man reikia jos.

Tikėjausi, kad gausiu ją.

Ir staiga pasijuntu nepaprastai gyvas, lyg gavęs per veidą. Bandau rasti ją akimis, bet jau per vėlu.

Man reikia jos telefono numerio. Elektroninio pašto adreso. Kažko.

Kažkodėl staiga nurimstu. Mes tikrai su ja susitiksim dar kartą. Esu įsitikinęs.

Ji tikrai darys kažką, kad susitiktumėm.

Mitchel

Maddi vaikšto po kambarį ruošdamasi eiti miegoti, Christian parvežė ją čia. Keista, kai ji tokia apsinešus, bet vistiek sugeba gaudytis.

Ji atsistoja prieš miegamojo veidrodį su šukomis. Tada supranta, kad čia ne vonia, o šukos ne dantų šepetėlis ir nustebusi kilsteli antakius.

Gerai, gal ir nesigaudo.

Po pusvalandžio tylos vonioje, atidarau duris ir atsidūstu. Ji pusnuogė smigo atsirėmusi į dušo kabiną.

Nuvalau nuo jos miegančio veido visą makiažą, prisimenu, kad dar ji naudoja kažkokį drekinamąjį kremą. Užtepu ir to. Surišu jos plaukus į nevykusį kuodą ir pakėlęs ją nunešu į lovą.

Maddi kaip mirusi. Paguldau ją į jos pusę ir atsigulu šalia. Ji silpnai trenkia alkoholiu. Manęs šitas kvapas netrigdo jau kelis metus.

Po kelių minučių išlipu iš lovos ir nusileidžiu laiptais į apačią atsigerti vandens. Negaliu užmigti, negaliu nustoti galvoti apie tai ką klube galėjo veikti Maddi.

- Ką tu čia darai? - piktai paklausiu pamatęs virtuvėje Clinton.

- Nieko. Tuoj išvažiuosiu, - burbteli jis padėdamas tuščią stiklinę ant stalo.

- Tai tu ją parvežei, tiesa?

Clinton linkteli, abu tylam.

Širdys kyla gerkle. Nekenčiu, kai ji kalbasi su kitais vaikinais. Nekenčiu, kai ji kalbasi su Clinton. Nekenčiu kai jie būna arti vienas kito.
Nekenčiu, nekenčiu, nekenčiu.

Nekenčiu to, koks išprotėjęs esu. Noriu atskirti ją nuo visų ir laikyti tik sau. Noriu visada žinoti ką ji daro ir su kuo kalba. Noriu kontroliuoti viską jos gyvenime, kad tik nelikčiau įskaudintas.

O Maddi gali tai padaryti labai lengvai. Ir tyčia ir netyčia.

- Kas mums nutiko? - galiausiai taria jis pažiūrėdamas man į akis.

- Ką? - pašaipiai nusijuokiu.

Jis buvo su Maddi. Jis ją lietė. Kalbėjosi su ja. Jie sedėjo vienoj mašinoj. Ji tikrai nėra šimtu procentu jam abėjinga, aš žinau.

Noriu valdyti net jos mintis.

- Nekenčiam vienas kito dėl kažkokios merginos. Mes sušikti broliai, po velniais. Pasiilgau tavęs.

- Ji nėra kažkokia mergina, - kandžiai atšaunu. - Ji Maddi.

- O mes Clinton ir Mitchel. Abu esam Cave. Kas nutiko mums? Šūdas, pasiilgau savo brolio.

- Aš negaliu, - keikiu save, nes mano akyse pradeda kauptis ašaros. - Aš žinau, kad tu ją padarytum laimingesne, bijau, kad ji vieną dieną tai supras, - suskystu. - Aš priklausomas nuo jos. Man reikia gydytis.

Clinton tiesiog apkabina mane ir pradeda delnu trinti mano nugarą.

Jokio "aš nenoriu jos iš tavęs atimti". Ar "nebandau stoti tarp jūsų".

Jis nori ją atimti. Visi nori ją atimti iš manęs.
Jis stoja tarp mūsų. Net pats to nenorėdamas.

- Tu jos negausi, aš prisiekiu tau, - sumurmu jam į petį.

- Mitchel, neišprotėk. Šiandien vos nepermiegojau su beprote.

Turiu juoktis, bet nesijuokiu.