hell [church 2] [✔️]

56. ready to let go

"i was blue, your dress was red"
•

po keturių mėnesių

- Šūdas, - burbteli Vienna atsilošdama, vaikinas toliau skaido kokainą į mažas juosteles su tikriausiai savo tėvo kreditine kortele.

Rankoj laikau telefoną ir grandinėlę, neturiu kur jos dėti. Rankinę netyčia palikau Mitchel mašinoj. Kelios paprastos raidelės ant jos sako "Cave", Mitchel padovanojo man ją prieš kelias savaites. O dabar kažkoks apsinešęs vaikis nutraukė ją man nuo kaklo.

- Vienna, tau jau gana, - švelniai tariu padėdama ranką ant jos peties, ji pavarto akis.

- Man viskas bus gerai, - atšauna ji gana agresyviu balso tonu ir vėl panardina savo dailią nosį į baltus miltelius.

Palieku ją. Nesijaučiu gerai. Spausdama grandinėlę sau prie krūtinės apžvelgiu patalpą, prireikia laiko kol atpažįstu tuos su kuriais atvažiavome. Christian su Sonny bučiuojasi ant sofos lipdami vienas ant kito, Jesse pasimetęs dairosi su gėrimu rankoje. Tikriausiai ieško Vienna'os. Kažkiek susierzinu. Dabar jie vos ne kaip "geriausi draugai" - jis vogia pusę mano kaip geriausios draugės laiko. Bet yra ir geroji to pusė: Vienna tikrai jaučiais puikiai vien jo dėka. Na, supratau, kad ne visiškai puikiai kai nebesugebėjo valdytis ant kokso. Ji ir seniau tuštumą pildydavo juom. Clinton kalbasi su dvejom blondinėm ir Zach - susipažinau su juo šiandien. Jis būtent tas kuris dažniausiai parūpina vaikinams geros žolės ar kitų lengvesnių svaigalų.

Niekam nesakiau, bet įsivedžiau jo numerį.

Mitchel jaučiais prastai, todėl liko namie. Pasak jo, jam vis dar skrandyje stovi ta pica kurią suvalgėm atsitiktinėj pakelės kavinėj vidurnakty. Pastaruoju metu dažnai išvažiuojam pasivažinėti naktimis. Jį tai ramina, o prie jo silpnų nervų aš jau pripratus. Tiesą sakant, kai jis pasiema kartu ir mane jaučiuosi nepaprastai ypatinga. Seniau jis važinėdavosi vienas.

- Ei! Ei tu! - Zach linksmai prieina prie manęs ir įbruka man į rankas stiklinę su tekila. - Kaip laikaisi?

- Būna ir geriau, - tariu pasižiūrėdama į gėrimą.

- Kodėl nešoki? - jo akys didelės. Švelniai rudos. Atrodo idealiai prie jo švelniai įdegusios odos.

- Nesijaučiu gerai, - prisipažįstu atsigerdama, jis vis dar besišypsodamas kilsteli antakius.

- O. Mačiau kaip su drauge padauginot kokso. Koks jos vardas, Venecija? Keista vadint savo dukrą miesto vardu, ką?

- Vienna, - pataisau jį sukikendama. - Ir aš patraukiau tik tris eilutes.

- Vienna, - jis linkteli taip pat atsigerdamas. - Man primena Veneciją. Bet vistiek, ar tai ne Austrijos miestas?

Nusijuokiu, jis toliau plačiai šypsosi. Priekinis dantis truputį nuskilęs. Vėliau sužinau, kad jį jam nudaužė jaunesnis brolis su plaktuku kai jam buvo penkiolika. Vistiek, beveik nesimato.

Jam pavyksta nutempti mane pašokti, bet tikriausiai tam daugiau įtakos turėjo gėrimai kuriuos jis vis man kišo.

- Tu žinai, kad aš turiu vaikiną, tiesa? - primenu kai Zach padeda savo rankas man ant liemens. Vis dėl to, ne ant klubų ar užpakalio. Jis žino ribas.

- Žinoma, kad žinau, brangioji. Tavo ilgaplaukis berniukas mano draugas, - jis nusijuokia. - Bet mes tik linksminamės, tiesa?

Droviai nusišypsau padėdama rankas jam ant pečių.

Seniau vakarėliuose jausdavausi kaip namuose, bet dabar nesijaučiu jaukiai. Vakarėliai pasidarė smagiausi tik tuo atvėju, jei juose yra Mitchel.

O Zach juda pavojingai arti.

Clinton

- O! Labas!

Sutrikęs atsisuku į šviesaplaukę su plačia šypsena. Ji dėvi siaurą raudoną suknelę ant permatomų šleikučių, jos rankose puspilnė stiklinė. Nužiūrinėju ją nuo galvos iki kojų bandydamas prisiminti kur ją mačiau seniau. Mano liūdesys po truputį slenka šalin.

- Mes pažįstami? - galiausiai paklausiu nenorėdamas skambėti bjauriai.

- Nevisai, - ji nusijuokia. - Prieš kelis mėnesius susitikome kitam klube. Paskolinai man kelis dolerius gėrimui.

Keista, bet prisimenu ją. Paprastai užmirštu visus įvykius su nepažįstamom merginom. Velnias, net neprisimenu su kuo permiegojau vakar.

- Angeline! - linksmai šūkteliu jos vardą, ji nusijuokia kukliai linktelėdama. - Kur mano trys doleriai? - paklausiu nenorėdamas, kad ji priimtų tai rimtai.

- Būtinai atiduosiu juos tau, - taria ji traukdama piniginę prieš tai paduodama man savo gėrimą.

- Iš ko tris dolerius skolinaisi šiandien? - kažkodėl nenoriu, kad ji nueitų. Mane žavi jos angeliškas veidas. Taip pat man patinka jos balsas, jis keistai ramina.

- Iš... - ji apsidairo. - Jo, - ji pirštu parodo į Zach. Maddi taip pat su juo. Jie kalbasi palinkę vienas prie kito ir gurkšnoja sultis maišytas su degtine.

- Pažįstu jį, - tariu. - Jis dažnai skolina merginoms dolerius.

- Tu nepasakei man savo vardo, nors žinai mano. Tu man skolingas.

Pasižiūriu į ją, ji plačiai šypsosi. Jos dantys idealiai lygūs, bet akys kažkokios mirusios.
Staiga suprantu, kad noriu ją pažinti. Noriu sužinoti, kas slepiasi tame kažkiek per liesame kūne.

- Clinton, - tariu šyptelėdamas.

- Na, Clinton, atrodai kaip tikra betvarkė.

- Oh.

- Karšta betvarkė, - staiga priduria ji, jos akys žybteli.

Nusijuokiu kratydamas galvą ir žengiu žingsnį link jos. Žinau link ko ji eina, kažkiek nusivyliu ja. Bet ko galima dar tikėtis iš merginos kuri lankosi klubuose su vos kūną dengiančia suknele ir skolinasi dolerius ant gėrimo? Ji žaidėja. O žaisti gali dviese. Esu įsitikinęs, kad jai niekada netrūko pinigų.

- Ko nori, Angeline? - paklausiu palinkdamas prie jos vis dar švelniai besišypsodamas.

- Noriu, kad parodytum man koks vyras esi, - ji trūkteli pečiais ir pakelia galvą užkabindama savo smulkiais pirštais mano kelnių diržą. - Bet prieš tai nupirktum man gėrimą.

Angeline buvo miela. Buvo. Bet kas aš, kad praleisčiau progą?

Kaip kažkada sakė Vienna, tokioj visuomenėj gyvenam - pirmiausia seksas, o paskui, jeigu esi pakankamai sėkmingas, jausmai.

Angeline žiūri į mane ir nekaltai šypsosi, šypteliu jai. Žiūriu jai į akis ir galvoju, ar kažkada gyvenime patirsiu ką reiškia meilė.

Ta, kai susipažįsti kavinėje ar koncerte. Pirmas pasimatymas, antras, lėtas vienas kito pažinimas. Vėlyvi vakarai besikalbant, vis greitėjantis širdies plakimas, susivokimas jausmuose. Pirmas bučinys, pirmos meilės pilnos šypsenos, o tada ilgai laukta naktis po kurios įsimyli dar labiau.

Kažkas tokio, ką dabar turi Vienna su Jesse, nors viskas ne taip. Jis nenori jos įsimylėti, jis tik nori ją išgelbėti. Tai kas kita.

- Ką gersi? - paklausiu traukdamas iš kišenės piniginę.

______
gal davai komentarų.
aš iš karto noriu kai ką paaiškinti: angeline yra beprotė, pirmus jos keistus veiksmus pamatysit jau sekančioj dalyje. ir clinton kažkodėl žavės jos toks elgesys (nežinau ar matėt tokį filmą, bet jame mergina romantizavo savo vaikino buvusios merginos mirtį) tai čia panašus atvėjis, tik su angeline psichologinėm problemom. ir žinoma veikėją įkvėpė chase atlantic - angeline. taip pat perspėju, kad mitchel irgi kažkiek išprotės ups