hell [church 2] [✔️]

27. clouds

"i have anxiety"
•

- Gerai, o kaip tau... šitas, - Mitchel iškelia juodą laisvą palaidinę su trim šešetais.

- Ar tu bandai man kažką pasakyti? - kilsteliu antakius parodydama į skaičių.

- Maniau jau žinai, - atsako jis pakabindamas drabužį vietą.

- Mane buvo perspėję, kad šėtonas turi gražų veidą, - trūkteliu pečiais, Mitchel apsigalvoja ir pasiema palaidinę.

- Ar tu ką tik pavadinai mane gražiu? - jis nusijuokia.

- Ar tavo savimeilei vien tas ir terūpi? - atšaunu.

Staiga Mitchel akys išsiplėčia ir jis parodo į ant aukštesnės lentynos pastatytą manekeną. Jis apvilktas ryškia geltona neonine spalva papuoštu treninginiu megztiniu. Nuo ryškumo man norisi merktis, visiškai nesuprantu kodėl Mitchel taip apsidžiaugė tai pamatęs. Paprastai man patinka jo aprangos stilius, bet čia jau kai kas kito.

- Kas? - jis keistai į mane pasižiūri. - Tau nepatinka?

- Jis labai ryškus, - tariu.

- Būtent. Su juo lipčiau ant scenos, būčiau labiau pastebimas, - atsako jis.

Keista tai girdėti iš jo. Kiek žinau jis nekenčia šitos grupės, bent taip buvo prieš jai normaliai susikūriant.

- Tu šokinėji su savo kasytėmis ant savo veido ir pilstai ant visų vandenį. Tavęs tikrai sunku nepastebėt, - tariu sunerdama rankas sau ant krūtinės.

- Kodėl tau nepatinka? - jis nesupranta.

- Atrodo kaip statybininko uniforma.

- Tu mane erzini.

- Gerai, pirk šlykščią statybininko uniformą, man nerūpi, - pavartau akis nueidama šalin.

Akimis nuskenuoju visus žiedus ir auskarus, mano akys užkliūva už vieno žiedo. Jis su mažom rožytėm, šypteliu.

- Ar dar turi žiedą kurį padovanau tau per Kalėdas?

Krūpteliu ir atsisukusi pamatau Mitchel.

- Turiu, - atsakau.

- Kur jis?

- Giliausiam papuošalų dėžutės kampe, - atšaunu.

Padedu žiedą į vietą, prisimenu apie savo rožės tatuiruotę. Tada pasižiūriu į Mitchel džinsinį švarką, jis irgi su rožėm.

Tai lyg prakeikta gėlė.

- Rožės, - taria jis. - Kaip miela.

- Aha, - pradedu eiti link kasos, Mitchel pasigriebia dar kelis daiktus.

Paskutinę dieną prieš turą Mitchel sugalvojo apsipirkti. Paprastai jam padeda Christian, bet dabar jis daro tą patį su Sonny. Taigi, jis privertė mane važiuoti kartu.

Mitchel susimoka už prekes, einu susiraukusi.

- Negaliu patikėti, kad tu rimtai nusipirkai tą šlykštų megztinį.

- Maddi.

- Kas?

- Užsičiaupk.

Pavartau akis ir suneriu rankas sau ant krūtinės. Vienna rašė, kad Jack vis dar pas ją todėl nenoriu grįžti namo. Man vis dar keista, kad ji jam taip greitai atleido.

Taip pat ji nebesibrauna važiuoti į turą. Pasak jos, ji geriau liks namie su Jack. Tas mane suerzino.

- O tau nieko nereikia? - paklausia Mitchel.

- Ne. Turiu viską ko man reikia. Pagrinde tai ašarinės dujos.

- Tu siaubinga, - jis pakrato galvą suimdamas mano ranką.

- Ką darai? - keistai į jį pasižiūriu.

- Tu mano mergina, prisimeni? - jis kilsteli antakius.

Keista. Kai jo ranka laiko mano ranką. Kai mūsų oda liečiasi viešoj vietoj. Išsigąstu, kad mano delnas pradės prakaituoti ir, kad jis paleis mano ranką.

Galėčiau prie to priprasti.

- Einam ledų, - taria jis.

- Tradiciškai, - pritariu.

Clinton

- Nesudaužyk kažkieno širdies, - taria Alissa atsikąsdama keksiuko, ant stalo pabyra trupiniai. - Jie turi tik vieną.

- Geriau sulaužyk kaulus. Jie turi du šimtai šešis, - mirkteli Christian numesdamas savo pirkinius ant sofos.

Pagaunu Alissa'os žvilgsnį.

- Ne, Alissa, - tariu. - Tu nelaužysi mano kaulų.

- Maddi su Mitchel tuoj grįš, - taria Sonny žiūrėdamas į savo telefoną.

Alissa'os akys žybteli. Susigūžiu. Nenoriu su ja susitikti po vakar.

- Vilką mini vilkas čia, - taria Christian kai pasigirsta riksmai ir atidaromų durų garsas.

- Jie visada šitaip? - kilsteli antakius Alissa.

- Dažniausiai, - trūkteliu pečiais.

- Tu negali man aiškinti ką daryti kiekvieną kartą! - rėkia Maddi įeidama į svetainę. - Aš pavargau nuo tavo amžino noro būti kontrolėj!

- Ką tu nusišneki? - piktai suprunkščia Mitchel. - O, labas, Alissa.

Maddi užsičiaupia ir atsisuka į mus. Bet atrodo, kad pastebi tik seserį kurios taip vengė.

- Labas, Maddi. Senai matėmės, - šypteli Alissa.

Maddi kelias minutes žiūri į ją su neaiškia veido išraišką. Christian susigūžia, Sonny pradeda lėtai slinkti iš kambario.

- Eina šikt. Varau namo, - galiausiai taria ji.

- Maddi... - Alissa lyg nuliūsta.

Maddi išmeta jai vidurinį pirštą ir dingsta iš svetainės.

- Aš ją parvešiu, - atsikrenkščia Mitchel.

- Nereikia! - pasigirsta Maddi riksmas. - Man nuo visų jūsų jau bloga!

Pasigirsta durų trenksmas, Alissa atsidūsta. Keista ją matyti liūdną.

- Kaip man jos atsiprašyti?

- Manau, kad tiesiog turėtum palikti ją ramybėj. Jos vietoj nekalbėčiau su tavimi visą gyvenimą, - burbteli Christian.

- Nepadedi, - piktai pasižiūriu į jį.

- Gal tu teisus, - Alissa trūkteli pečiais.