hell [church 2] [✔️]

55. juicy

"tryna squeeze into my True Religion denim"
•

Mitchel šiandien neįprastai geros nuotaikos. Mes kartu nuo pat ryto, o dar nė karto nepriėjom konflikto ribos.

Įsijungiu priekinę kamerą ir spoksau į savo juodus paakius. Nepadėjo net maskuoklis.

- Atrodai gražiai, - taria Mitchel dirstelėdamas į mane, kietai sučiaupiu lūpas.

- Nejuokauk. Ar matei mano paakius?

- Tu visada atrodai gražiai.

- Tu tokia vanilė, - atšaunu, Mitchel ranka apsivija mano liemenį ir padeda galvą man ant peties.

Padedu telefoną ir nužvelgiu tuščias lėkštes, tik maniškėj liko beveik pusė maisto. Patraukiu pro šiaudelį bananinio kokteilio ir dirsteliu į Mitchel.

- Neužmigsi? - paklausiu erzindama jį, jis tvirtai suspaudžia mane.

- Galėčiau. Tu minkšta.

- Ar tu ką tik pavadinai mane stora?

- Tavo megztinis minkštas, - paprieštartauja jis pakeldamas galvą. - Palauk... čia mano megztinis.

- Tu naudoji mano šampūną. Lygiosios, - atšaunu.

- Man patinka tavo šampūnas, - jis perbraukia per savo plaukus. - Jaučiuosi kaip Christian.

- Jo plaukai švelnūs. Ką jis naudoja? - numykiu.

- Jis tiesiog... plaukia, - Mitchel susiraukia.

- Ką?

Pakeliu akis ir pamatau dvi merginas drąsiai besiartinančias prie mūsų. Jų akys įsmeigtos į Mitchel, viena iš jų dėvi Chase Atlantic marškinėlius. Susigūžiu. Užsimanau pasislėpti po stalu.

Idiote, niekas nesityčios iš tavęs gyvai.

Bet jos drąsios. Viena mergina akimirkai į mane dirsteli ir vypteli. Nudelbiu akis žemyn. Gyvenime neprieičiau prie mėgstamos įžymybės viešumoje. Tiksliau, tokios net nesutikčiau, mano sėkmė lygi nuliui.

- Labas, - prakalba viena plačiai besišypsodama. - Mitchel, galima nuotrauką?

- Žinoma, - Mitchel paleidžia mane ir atsistoja. - Maddi? - jis kilsteli antakius.

- Be jos, - taria mergina gana kandžiu balso tonu.

Man pradeda skaudėti skrandį. Noriu prasmegti skardžiai žemę. Mane pradeda mušti šaltas prakaitas, meldžiuosi, kad jos greičiau dingtų iš čia.

- Parodyk, kaip gavosi, - Mitchel plačiai šypsosi ir mergina kikendama parodo jam nuotrauką. Jis pasako kelis komentarus kurie priverčia merginas juoktis, galiausiai antroji pakiša jam "autografų knygutę". Mitchel suraito savo parašą vidury popieriaus lapo, taip pat prirašo savo pavardę su vardu.

Atrodo, kad tai niekada nesibaigs.

- Ačiū, - staiga jos akys nukrypsta į mane, atsisuka ir kita mergina. Spoksau į savo kokteilį nenumaldomai rausdama, Mitchel taip pat pasižiūri į mane. - Gali ir geriau, - lepteli ji.

Staiga Mitchel veidas persimaino. Jis pagriebia iš merginos rankų knygutę ir išplėšia lapą kuriame nesenai pasirašė.

- Tu irgi, - sušnypščia piktai sudrąskydamas popieriaus lapą ir numesdamas skutelius merginoms prie kojų.

•••

- Tau nereikėjo taip elgtis, - burbteliu sunerdama rankas sau ant krūtinės.

- Tai ką dar man reikėjo daryti, Maddi?! Leisti joms kištis į mūsų santykius dar ir gyvai?! - surėkia jis susinervines. Pavartau akis ir šiek tiek atsitraukiu nuo jo, Mitchel atsidūsta ir staiga prisitraukęs mane stipriai mane apsikabina.

- Kada tai baigsis? - atsidūstu rankomis apsivydama jo kaklą.

- Mums neturi rūpėt ką mano nesvarbūs žmonės, gerai? Žinau, kad tau dabar sunku. Puikiai tave suprantu. Tik noriu, kad žinotum, jog myliu tave.

- Jie nėra nesvarbūs žmonės, Mitchel. Tu ir kiti berniukai iš jų uždirbat pinigus.

- Taip, o už juos nusiperkam geros žolės. Manau viskas normalu.

Nusijuokiu silpnai pliaukštelėdama jam į petį.

- Tu siaubingas.

- Visai ne. Man patinka žolė. Dar man patinki tu.

- Bet labiau žolė, - erzinu jį, Mitchel rankos ilsisi ant mano klubų.

- Tikriausiai, - vypteli.

- Mitchel!

Jis pradeda juoktis, galiausiai pasilenkia prie manęs ir palieka švelnų bučinį ant mano lūpų.

Suvirpu prisispausdama prie jo, apsikabinę stovim kelias minutes. Galvoju apie tai kaip man gera šalia jo. Norėčiau, kad jis toks būtų visada - linksmas ir atsipalaidavęs. Rodantis meilę man be jokio susivaržymo.

Vaikštom po miestą iki sutemos, džiaugiuosi, kad nuotraukų niekas nebeprašė. Vienna parašo, kad nuostabiai praleido dieną, dabar su Sonny mūsų bute žiūri filmą.

Gal viskas pagaliau stojasi į senas vėžes.

•••

- Pačiulpk karvei! - klykia įsiutusi Vienna trankydama tualeto duris.

- Vienna, nurimk, - krizena Sonny stovėdamas prie jungiklio, Mitchel tramdo juoką užrėmęs duris. - Po penkių minučių mes įjungsim šviesą ir išleisim tave, gerai?

- Ne! Išleikit mane dabar pat, šūdžiai! - ji drąsko duris.

- Dieve, ji neištvers tiek laiko aklinoj tamsoj, - tariu. - Išleisk...

Mane nutraukia siaubingas klyksmas, krūpteliu. Mitchel su Sonny susižvalgo ir pradeda leipti juokais, galiausiai Mitchel pasitraukia nuo durų.

- Viskas! Ateik čia! - sužviegia Vienna išbėgusi iš tualeto, Sonny spiegdamas nubėga slėptis už sofos.

- Delfinai! Delfinai! - suklykiu mesdama Vienna'ai figūrėlę, Mitchel palenda po stalu.

- Sušiktai užmušiu! - Vienna paleidžia figūrėlę į Sonny, tada kita skrenda į Mitchel.

- O Dieve, Dieve, - Sonny slepia savo raudoną veidą delnuose, staiga išsigąstu, kad po jo ant kilimo liks balutė.

Staiga visus klyksmus nutraukia pasigirdęs skambutis į duris.

- Atidarysiu, - atsikrenkščiu pasitvarkydama susivėlusius plaukus ir nueinu prie durų. - Labas vakaras, - pasisveikinu pamačiusi kaimyną.

- Dabar dešimta valanda. Kas čia pas jus, vaikų darželis?

- Mes visi pilnamečiai, sere! - išdidžiai surėkia Sonny.

- Mes...

- Dar garsas ir kviečiu policiją, - taria jis ir atidaro gretimo buto duris.

- Panašu, kad eisim miegoti, - silpnai nusišypsau grįždama į svetainę.