hell [church 2] [✔️]

33. all bad

"i ain't all bad"
•

Mitchel nurimęs valgo ant sofos, vis dirsteliu į jį. Visos likusio turo datos atšauktos, neįsivaizduoju kas dabar bus. Atsisuku į Christian, jis linkteli.

- Jis verkė, - sušnabždu. - Aš nesu mačiusi ko nors panašaus.

- Jis? Verkė? - Christian kilsteli antakius.

- Stipriai, garsiai ir daug, - atsidūstu nusišluostydama rankas. - Aš nežinau... Nežinau kas jam yra.

- Gerald toks piktas, - toliau šnabžda Christian.

- Bet Mitchel tikrai negali pasirodyti, - tariu. - Jis turi rimtų problemų ir jam reikia pagalbos.

- Jie viską mato ne taip, Maddi... - Christian liūdnai atsidūsta.

- Bet... - nutylu kai autobuso durys atsidaro.

Christian sunkiai nuryja seiles pamatęs Gerald, Clinton kietai sučiaupia lūpas.

- Ar žinot... - Gerald giliai įkvėpia priglausdamas delną sau prie kaktos. - Kiek pinigų netekom? Visi tie pikti laiškai, nepatenkinti žmonės, o svarbiausia prarasti pinigai. Ir dėl ko? Dėl to, kad ponaitis Mitchel pasijuto blogai?

- Jis tikrai negali tęsti turo, - taria Clinton, Mitchel spokso į vieną tašką.

- Kodėl nieko nesakai? Tikriausiai vis dar apsinešęs, - Gerald pašaipiai pasižiūri į Mitchel. - Stokis, - vaikinas lėtai pakyla nuo sofos. - Pažiūrėk į save. Atrodai siaubingai.

Mitchel tyli, jo apatinė lūpa dreba.

Kad tik galėčiau sustabdyti pasaulį ir išsivesti jį iš čia.

- Tau viskas atrodo sušiktas žaidimas, huh?! - surėkia Gerald piktai sugriebdamas Mitchel ranką, staiga įsiuntu.

- Patrauk savo rankas nuo jo! - pripuolu prie jų.

- Tai neliečia tavęs, - jis piktai į mane pasižiūri.

- Pažiūrėk į jį, - tariu. - Jis pervargęs, jam nėra gerai.

- Jis tik vaikas kuris per daug užsiemęs narkotikų vartojimu, kad dirbtų savo darbą.

- Jis žmogus einantis per kažką sunkaus, o tau per daug rūpi pinigai, kad rūpėtų jis! - atšaunu.

- Jau kas jam sunkaus, tai tik sutarties vykdimas, - atsako Gerald.

- Tu tikras šūdžius, žinai? - pašaipiai tariu sunerdama rankas sau ant krūtinės.

Man dreba kojos. Gerald žvilgsnis veria mane kiaurai. Akimirką pagalvoju, kad jis man trenks ar kažkas panašaus.

- Nešdinkis iš čia, - galiausiai taria jis. - Tau uždrausta...

- Tik ne reikia, - kandžiai nusišypsau. - Aš ir taip išeinu. Nesiruošiu būti prie žmonių kurie mano, kad gali elgtis su kitais kaip su šūdu.

- Neišeik, - staiga prakalba Mitchel, pirmą kartą nuo tada kai atėjo Gerald. - Nepalik manęs, - maldauja jis.

Jo akys tokios išsigandusios. Vis dar negaliu patikėti, kad čia Mitchel.

- Nesijaudink, - tariu pasižiūrėdama į Gerald. - Tu eini su manim.

Gerald pradeda toliau kalbėti, ignoruoju jį. Stengiuosi ignoruoti ir visą purvą kurį jis pila ant Mitchel, kad ir kaip sunku tai bebūtų.

Greitai sumetu savo daiktus į krepšį, tą patį padarau ir su Mitchel daiktais. Mano rankos dreba, daug kas nukrenta ant žemės.

Skubu. Galva kaip pliušinė. Noriu kuo greičiau dingti su Mitchel iš čia. Vien dėl jo.

Kai išeinu iš kambario, Gerald vis dar čia, Mitchel lauke.

- Jis negalės amžinai bėgti nuo savo pareigų, - paprastai taria jis ir išeina.

- Kodėl nieko nesakėt? - nusivylusi pasižiūriu į Clinton su Christian. - Jis jūsų draugas, brolis. Kodėl leidot tam šikniui kalbėti visą tą šūdą?

Nelaukusi jų atsakymų išlipu iš autobuso. Mitchel pasižiūri į mane ir pasiima savo krepšį, kelias minutes stovim tyloje.

- Kas dabar? - galiausiai paklausia jis kimiu balsu.

- Pasigausim Taksi, - tariu giliai įkvėpdama. - Užsirašysim į viešbutį. O tada... sugalvosim kaip grįžti namo.

Mitchel lėtai linkteli. Jis pradeda ieškoti cigarečių, tada lyg apsigalvoja.

- Gerai, - taria.

- Mitchel, - tariu priglausdama delną prie jo skruosto, jis liūdnai į mane pasižiūri. - Aš myliu tave, - sušnabždu.

Jis linkteli suimdamas mano ranką ir priglaudžia lūpas prie mano delno. Pasistiebiu ir trumpam sujungiu mūsų lūpas, jis vis dar atrodo lyg miręs.

Nebežinau kaip elgtis, ką galvoti ar ką sakyti.

Christian

- Gal ir mums išeiti, - taria Clinton po ilgos tylos.

- Nekvailiok. Pridarėm pakankamai problemų. Gerald įsiutęs, - pamiršęs visas nerūkymo autobuse taisykles užsidegu cigaretę.

- Bet Maddi tai išėjo, - jis pavarto akis.

- Tai jeigu Maddi šoktų pro langą tai tu irgi...

- Taip!

- Tu kartais kaip mažas vaikas, - pasirėmiu galvą ranka.

Cigaretė visiškai neatlieka savo darbo. Viduje vis dar drebu iš baimės. Dėl Mitchel sveikatos, atšaukto turo Gerald.

Mes taip smarkiai susišikę.

- Mes galim sėst į lektuvą ir skrist namo arba trintis su šitu autobusu dar savaitę, - atšauna Clinton.

- Maddi nenusipelnė to, - nežinau kodėl tai pasakau. - Mes turėtumėm tvarkytis su Mitchel problematiška subine, o ne ji.

- Ir tik dabar man pritari? - Clinton sarkastiškai nusijuokia.

Tai kas nutiko su Mitchel mane išgasdino. Aš žinojau, kad jis įklimpęs, bet nemaniau, kad taip giliai. Tikėjausi, kad buvimas su Maddi jį pradės po truputį taisyti, bet net tai nepadėjo.

Gal tai ne meilė. Tas irgi gasdina. Meilė turi kitokį poveikį.

- Mes tokie susišikę, - pakartoja mano mintis Clinton užsidengdamas veidą delnais.