hell [church 2] [✔️]

38. i swear i'll never leave again

"can you tell me who i am?"
•

Rytas keistai malonus ir neįprastas. Mitchel apsimiegojęs atrodo kaip mažas vaikas paliktas visų savo demonų. Man išlipus iš lovos jis neatsibunda, tik apsikabina mano pagalvę ir apsiverčia ant pilvo. Kelias minutes grožiuosi vaizdu, staiga atsipeikėju prisiminusi, kad prieš paskaitas turiu spėti grįžti namo.

Apsirengusi tyliai išeinu iš kambario ir nusileidžiu laiptais žemyn. Nustembu apačioje pamačiusi Clinton turint omeny, kad dabar septinta ryto.

- Tu ankstyvas, - tariu sunerdama rankas sau ant krūtinės, jis atsisuka į mane.

- Sunki naktis, - tarsteli, kilsteliu antakius linktelėdama. - Tave pavežti?

- Jeigu gali, - šypteliu.

- Tik neslėpk paskui to nuo savo vaikino, - taria jis mane erzindamas.

- Dėl mano vaikino nesirūpink, - atšaunu eidama jam iš paskos į lauką.

Įsėdu į automobilį ir iš karto įjungiu radiją.

- Kur važiuojam? - paklausia Clinton išvairuodamas mašiną iš kiemo.

- Namo, - tariu pasiremdama galvą ranka.

Mane ima miegas, vos prisiverčiau išlipti iš Mitchel glėbio. Dabar keistai nervinuosi vien dėl to, kad su Clinton esam vieni.

- Kaip sekasi jums su Mitchel? - nenustembu, kad jis to paklausia.

- Gerai, - nežinau, tai tiesa ar melas.

- Tik sakau, kad aš nebandau stoti tarp jūsų ar kažkas panašaus, - taria jis sustodamas užsidegus raudonai šviesai. - Iš vis, nusipirkau butą. Išsikraustysiu per artimiausią savaitę.

- Toli? - kažkodėl nuliūstu.

- Ne, centre, - jis pakrato galvą. - Žinai, aš senai pasidaviau dėl tavęs. Nenoriu kišti kojos tau ir Mitchel vien egzistuodamas. Pagalvojau, kad jei išsikraustysiu iš grupės namų viskas bus gerai.

- Tai tavo sprendimas, - burbteliu.

Susierzinu supratusi, kad beveik jo nebematysiu. Nors pati žinau, kad man reikia laikytis atstumo nuo jo nenoriu taip lengvai paleisti to ką turėjom.

- Tau viskas gerai? - jis dirsteli į mane, gūžteliu. Galiausiai linkteliu ir išspaudžiu šypseną.

- Viskas gerai, - tariu, automobilis sustoja. - Ačiū, iki, - tariu išlipdama.

Clinton atsisveikina taip, lyg "sudie" sakytų visam.

•••

- Grįžai! - linksmai taria Theo.

Tiesą sakant, tikrai jo pasiilgau. Nekenčiu savęs už tai. Theo tas žmogus kuris sugeba mane suerzinti ir pralinksminti vienu metu kišdamas nosį ne į savo reikalus.

- Grįžau, - atsakau pamėgdžiodama jo balso toną, jis šypsosi. Staiga jo akys nukrypsta į priekyje sėdinčią Jessie. Mergina atsisuka ir pamojuoja man, mirkteliu jai.

- Vakar mes permiegojom, - taria jis lyg būčiau ta kuriai būtų įdomus jų santykiai. - Dabar ji su manim nesikalba.

- Tikriausiai jai sukilo visi jausmai, - pavartau akis atsiversdama užrašus.

- Taip manai?

- O Dieve, Theo, nežinau, - atšaunu pasiremdama galvą ranka. Mano telefonas suvibruoja, pasižiūriu į degantį ekraną. Staiga nusišypsau ir paimu jį į rankas.