Tai Ji | Likimo 2 sezonas | Baigta

5

*Jungkook pov. *
Privažiaves prie namu atidariau dureles. Išlipau iš mašinos ir priėjau prie galinių durelių. Atidariau dureles ir ištempiau mergina iš mašinos.

- Paleisk mane! Tu beproti! - ji klykė, staugė, rėkė prieš tai dar ir spardėsi. Tikriausiai ji mano, kad ją grobiu ar panašiai.
Jeigu mane pradėtu temptis link mašinos žmogus, kuri sutikau parke, irgi taip manyčiau.

Nieko nesakes su vis dar rėkiančia Lisa, priėjau prie durų. Buvo sunku atrakinti ir atidaryti durys, kai ji spurdėjo ir bandė ištrūkti. Itempiau ją į vidų.

- Kas čia rėkauja?- išgirdau Hoseok rėkimą ir kažkieno žingsnius.

Lisa stovėjo prieš mane vis dar bandydama ištrūkti.

- Paleisk mane,- jau mergina kalbėjo tyliau ir nespurdėjo. Jos energija išseko.

- Kas čia?- išgirdau nustebusi Jimin balsą, bei pamačiau ir patį Jimin.

Jis negalėjo matyti merginos veido, nes ji buvo nusisukusi.

- Kas ta mergina?- dar vienas klausymas paliko jo lūpas.

- Jungkook atsivedė mergina!?- Tae nustebęs sušuko iš virtuvės ir atbėgo į koridorių.

- Prašau, paleisk,- mergina sužnibždėjo. Pažiurėjau į jos veidą. Ji atrodė išsigandusi. Ji manęs bijo... Tačiau negaliu jos paleisti.

- Jungkook, tai darosi nebejuokinga. Ar tu dabar ir merginas grobsi? Reikia susitaikyti su tuo,- išgirdau rimtą Namjoon balsą. Jis nesupranta, kaip skaudu netekti mylimo žmogaus. Ir jis dar nežino, kas per mergina yra prie manęs.

Pažiurėjau į jį. Jo veidas buvo rimtas, kaip ir balsas. Taip pat pastebėjau, kad čia yra susirinkę ir kiti. Merginos ir vaikinai nesuprato ką ši mergina čia daro.

Paleidau merginos riešus, bet paėmiau ją už pečių. Galėjau jausti, kaip ji dreba iš baimės. Atsargiai ir lėtai apsukau ją, kad kiti galėtų pamatyti jos veidą.

Kai Lisa buvo apsukta atrodo, jog laikas sustojo ir visi esantis kambari sustingo.

- Lisa!? - visi vienu metu sušuko iš nuostabos.

- Lisa?- Hoseok prakalbo. Jam taip pat buvo sunku patikėti, kaip ir man. Juk jos nebėra...

- Iš kur jūs žinot mane!?- mergina surėkė ir vėl pradėjo muistytis. - Paleisk mane!

Vietoj to, kad ją paleisčiau ją, aš apkabinau ją per liemenį. Bet tai jos nesustabdė nuo muistymosi.

- Lisa,- Hoseok vis dar negalėdamas patikėti pasakė. Jis priėjo arčiau ir mergina nustojo muistytis. - Tai neįmanoma,- jis tyliai pasakė ir pažiūrėjo į mane.

- Kas jūs?- ji paklausė.

- Lisa?- Jennie priėjo prie jos ir nustūmė Hoseok į šoną. - Čia tikrai tu?- ji savo rudomis akim spoksojo į Lisos veidą.

- A-aš Lisa,- mergina sumikčiojo. - Aš nežinau, kas jus ir ko jūs norite iš manęs,- ji pasakė. Ji mūsų nežino... Arba ji prisikėlė iš numirusiųjų be atminties, arba ji Lisos klonas.

Yoongi priėjo prie jos. Jo veide nebebuvo sumišimo, jis atrodė ramus, bet rimtas. Jis įdėmiai ją apžiūrėjo.

- Lisos plaukai buvo tamsiai rudi,- jis susimąstęs tarė.

- Plaukus galima nusidažyti,- Rose sukryžiavo rankas.

- Aš vistiek netikiu, kad čia ji,- jis įtartinai į ją pažiūrėjo. - Ji negalėjo prisikelti iš mirusiųjų,- dėl tų žodžių Lisa dar labiau išsigando.

- Ar jus ketinate mane žudyti? Aš jums nieko nepadariau. Paleisk!- mergina rėkė ir bandė ištrūkti.

Po kelių sekundžių ji nustojo muistytis, bet pradėjo verkti.