Tai Ji | Likimo 2 sezonas | Baigta

21

*Lisa pov.*
Vos išėjus iš kambarėlio, tamsiaplaukio žvilgsnis pasikeitė. Jis nebeatrodė, kaip mielas vaikinas. Jo žvilgsnis buvo šaltas ir nieko gero nežadantis. Su stipriai plakančia širdim, ramiai sekiau vaikiną.

Ėjome ilgų ir siauriu koridoriumi. Ėjome gan greitai nors man buvo sunku eiti pagal jo tempą.

- Galim šiek tiek lėčiau?- sukaupusi visą drąsą tyliai paklausiau ir vaikinas atsisuko į mane. Jis tik linktelėjo ir sulėtino tempą.

Paėjus kelis žingsnius iš po kampo išlindo dar vienas vaikinas. Jis man matytas...
Jie kalbėjo, o aš tuo metu bandžiau prisiminti, kur esu jį mačiusi.

Prisiminiau! Jis buvo vienas iš vaikinų, kuris mane pagrobė iš Taeyong namų. Dar kartą pažiurėjau į aukšta ir liesa rudų plaukų vaikiną. Jis nepatikliu žvilgsniu mane nužvelgė. Bandžiau apsimesti išsigandusia, nors nereikėjo apsimetinėti, kadangi tokia ir buvau.

- Hâo de (gerai),- vaikinas dar kartą pažiūrėjo į mūs nepatikliu žvilgsniu ir nuėjo.

- Vos neikliuvom,- tamsiaplaukis atsiduso ir mes tesėm kelionę.

Priėjom dideles metalines durys. Vaikinas jas atrakino ir atidarė. Vos pro jas praėjus pajaučiau, pučianti vėją. Laukas!
Pagaliau! Su šypsena atsisukau į tamsiaplaukį. Taip ilgai trokštamą laisvė čia. Kaip gera jausti tą švelnų vėjelį ir gaivų orą.

- Dabar bėk, taip greitai, kaip gali,- tai jam pasakius jis pradėjo bėgti. Aš stengiausi iš visų jėgų, tačiau man nebuvo taip lengva.

- Tíng (stokit)! - išgirdau kažką sušukant, nusisukau į pastato pusę ir pamačiau du vaikinus bėgančius link mūsų. Išsigandau. Negi, mano laisvei galas?

- Greičiau,- vaikinas pasakė ir bėgo dar greičiau, vis nepaleisdamas mano rankos.

Pajaučiau didžiulį skausmą kojoje, tačiau nesustojau. Nenoriu vėl pakliūti ten ir dar įvelti tamsiaplaukio, kurio vardo vis dar nežinau.

Pribėgus didelį juodą automobilį, jis atidarė durys. Kitoje pusėje atidariau durys aš. Kai mes abu buvome mašinoje, jis ją užvedė ir pradėjo važiuoti.
Užsisegiau saugos diržą, o vaikinas vis didino greitį. Žiurėjau į susikaupusi vaikino veidą. Jis dėl manęs paklius į bėdą. Atsidusau. Aš visad pakliūnu į bėdą ir dar įveliu kitus.

Pažiurėjau į veidrodėlį ir pamačiau, automobilį sekanti mūs. Mums šakės.

*Jungkook pov.*
Važiavau link vietos, kurią nurodė Ten. Jis su manimi buvo mašinoje. Kažkoks vaikinas turi Lalisa atgabenti.

Atvažiavus į vietą su spurdančia širdim sustojau. Mes buvom atokioje vietoje. Aplink buvo miškas ir čia stovėjo tik nedidelis, medinis namelis. Tikiuosi jie atvažiuos greitai. Noriu vėl pamatyti Lisa. Pasiilgau jos. Mesiu tą Momo ir bandysiu susigrąžinti Lisą. Ir man nerūpi, jokie Chittaphon. Aš esu įsitikinęs, dėl jausmų Lalisai ir esu įsitikinęs, kad noriu būti su ja.

Daugmaž po valandos laukimo ir galybės minčių apie Lisą, jie vis dar neatvyko.
Mane iškart užpuolė blogos mintys. Argi, jiems kažkas atsitiko. Ar, jie pakliuvo į bėdą?

- Jie jau turėjo čia būti,- atsiduso Chittaphon ir spardė maža akmenėlį numesta ant kelio.

Pažiūrėjau į šoną ir pamačiau juoda taškelį, kuris vis artėjo. Supratau, kad kažkas atvažiuoja ir viliausi, kad tai jie.

*Lisa pov. *

- Žinau, kad netinkamas laikas, bet...koks tavo vardas? - paklausiau pažiūrėjus į vaikiną, kuris susikaupęs vairavo ir bandė pasprukti nuo mus gaudančių žmonių.

- Hendery,- vis dar susikaupęs ir akių nuo kelio neatitraukes vaikinas, pasakė.

Hendery... Įdomu, kodėl jis man padeda. Keista, bet didžiulio greičio ir mūs besivijančiu vaikinų šiuo metu nebijojau. Gal tai dėl Hendery? Manau, jog prie galiu jaustis saugi.

Staiga į mintys atėjo Jungkook, tačiau jos greitai dingo, kai Hendery prakalbo.

- Taeyong su kitais vaikinais, jau skuba į pagalbą,- jis tarė ir greitai nusuko mašiną. Nuo staigaus posūkio susviravau ir vos nenugriuvau ant vaikino.

Po kiek laiko važiavimo ratais kvadratais, pagaliau sustojom. Man šiek tiek sukosi galvą dėl tu visų posūkių. Bet pagaliau nuo jų pasprukom.

Kai vaikinas baigė kalbėti su telefonu jis vėl užvedė mašiną.

- Dabar pavešiu tave namo,- jis nusišypsojo.

Kur jau, kur, bet namo nenorėjau. Nors žinojau, jog reikės susidurti su tiesa ir viską išsiaiškinti su Ten. Žinau, kad per jį patekau pas Rowoon. Viskas dėl jų to kvailo susitarimo.

Vos grįžus namo susikrausiu daiktus ir išvyksiu. Išvyksiu ten, kur nebūs jų visųir pradėsiu naują gyvenimą.

*Rowoon pov.*

- Ji pabėgo,- vaikinas nuleido galvą.

- Kaip tai?!- surėkiau. - Jus turėjote ją saugoti! Prakeikti kinai, nieko nesugebat!- surėkiau ir trenkiau kumščiu per stalą. Aš ją turėjau, ji būtu buvusi mano. Tačiau vienas mano žmogus išdavė mane. Kai surasiu jį, jis pasigailės, kad gimė.

Ji mano. Ji turėjo būti mano. Nieko, aš ją dar surasiu, Lisa nepabėgs nuo manęs.

Staiga į kambarį įsiveržė keli vaikinai. Ir vieną iš jų atpažįstu - Taeyong.

- Seniai matytas Kim Sukwoo.

*************************************
Šiandien aš buvau arti mirties, tačiau vistiek parašiau jums dalį, nes labai jus myliu ❤️
P.S. Kim Sukwoo yra tikras Rowoon vardas 😊
*************************************