*Jungkook pov.*
Visas apsimiegojes nuėjau į virtuvę. Sumaniau pasidaryti valgyti. Tiesa sakant, tai keista, nes dažniausiai niekas manęs nepriverčia valgyti.Padaręs tešlą blynams, pradėjau juos kepti.
Stovėjau prie dujinės ir laukiau, kol jie kepa. Tada pajutau kažką ant liemens. Nuleidau žvilgsnį žemyn ir pamačiau rankas, o pažiurėjas atgal pamačiau Jisoo veidą. Ką ji čia daro?- Kaip skaniai kvepia,- mergina atsiduso. - Nuostabus kvapas,- ji nusišypsojo, tą patį padariau ir aš.
- Nori? - parodžiau į blynus. Jisoo energingai linktelėjo. Nusijuokiau, ko jau nedariau, visus ištisus du metus.
Idėjau jai keletą blynų, kuriuos jau buvau iškepęs. Rudaplaukė juos valgė. Kai ji baigė kramtyti aš žiurėjau į ją ir laukiau, ką ji pasakys.
- Skonis taip pat nuostabus,- mergina iškėlė nikštį. Nusišypsojau ir toliau kepiau blynus.
Įtariu, jog mano nuotaiką gera dėl žinių, kurias sužinojau vakar. Ji gyva. Nesvarbu, kad ji turi kitą. Manau, kad galėčiau ją susigrąžinti, arba susitaikyti ir leisti jai būti laimingai su kitu. Nors kaip ir nenorėčiau pripažinti tačiau ji laiminga su kitu, o man reikia judėti į priekį. Tačiau tai taip sunku, ypač, kai jausmai Lisai niekur nedingo.
- Jungkook, blynai svila,- rudaplaukė pribėgo ir bandė išgelbėti mano sudegusius blynus.
***
- Ar tai būtina?- suzyziau. Nenorėjau aš ten eiti. Labai nenorėjau.
- Taip,- Tae nusišypsojo.
Taehyung ir Rose sugalvojo pačią kvailiausia mintį - dviguba pasimatymą. Ir aišku į tai įvėlė ir Momo.
- Jungkook nesijaudink, tai tik pietus kartu, juk tau reikia judėti į priekį ir Momo yra puiki mergina,- Rose ramiai pasakė vis dar žiūrėdama į Tae.
Ji teisi man reikia judėti į priekį, bet nenoriu niekur judėti, be Lisos. Kad ir kaip sunku, bet turiu susitaikyti su mintimi jog ji nemano.
- Štai mes ir čia,- Tae sustabdė mašiną.
Mes visi išlipom ir patraukėm link kavinės- Prižadėk, kad bent pabandysi,- Rose priėjus prie manęs sužnabždėjo.
- Gerai gerai,- nepatenkintas pasakiau.
Įėjus į kavinę mus pasitiko kavos ir įvairaus maisto kvapai. Kavinukė ištikrųjų buvo labai jauki ir nedidelė. Lankytojų čia taip pat nebuvo daug.
Atsisėdom prie stalelio. Jis buvo pačiam kavinės gale.
- Beliko sulaukti tik Momo,- Tae pasakė sedėdamas prie manęs.
Taip beliko sulaukti Momo...
Po kelių akimirkų kavinės varpelis suskambėjo pranešdamas apie naują lankytoją. Pažiurėjas į tą pusę pamačiau rudaplaukę merginą einančia link mūsų.
***
Valgydami kalbėjom ir juokėmės. Tiksliau jie juokėsi, o aš tiesiog sėdėjau su netikra šypsena ir apsimečiau, kad man labai įdomu.
Įsižiūrėjau į merginossėdinčios prieš mane veidą. Rudos akys, rausvos lūpos... Rudi plaukai laisvai krentantis ant pečių...
Bežiūrėdamas nesupratau, kaip pradėjau į ją spoksoti ir nuklydau į savo pasaulėlį.- Jungkook,- prieš akys išvydau ranką.
- Uhhh? Ką?
- Apie ką taip galvoji?- sukikeno Momo.
- Ne, nieko,- šįkart nusišypsojau tikra šypsena. Dėl neaiškių priežasčių tą mergina sukėlė man šypseną.
***
Atėjo vakaras ir pradėjo tempti. Tačiau buvau nenamuose. Su Momo vaikšciojom po paplūdimį, o Tae su Rose grįžo namo. Iš ties tas dvigubas pasimatymas gan nusisekė ir per tą laiką Lisa nė karto nebuvo atėjus į mano mintys.
Paėmiau merginos ranką ir sunėriau mūsų pirštus. Kaip ir Rose sakė man reikia bandyti judėti į priekį. Atsidusau prisiminęs Lisa.
Ji jau praeitis. Ji turi kitą. Ji laiminga.
- Nuostabus vakaras,- mergina pasakė su šypsena veide. - Seniai buvau, kur nors su kokiu vaikinu,- mergina sukikeno.
Pažiurėjau į merginą ir šyptelėjau. Dabar jos palaidus plaukus plaikstė vėjas, o ant veido ji turėjo didelę šypseną.
- Tiesa. Vakaras labai gražus,- pasakiau ir pakėliau galvą, kad galėčiau pažiūrėti į dangų, kuriame jau buvo galima įžvelgti keletą žvaigždžių.
Pastebėjau, kaip rudaplaukė šalia manęs sudrebėjo. Jai tikriausiai šalta.
Nusiėmiau savo švarkelį ir uždėjau jį ant Momo pečių.- Ačiū,- mergina pakėlė akys į mane. Ji atsistojo prieš manę ir pasistiebus pakštelėjo man į žandą.
YOU ARE READING
Tai Ji | Likimo 2 sezonas | Baigta
FanfictionPraėjus metams po tragiško įvykio pasikeitė kai kurių žmonių gyvenimas. Tarp jų ir Jungkook. Išgyvenęs, bet praradęs mylimąją, jis kiekviena diena kaltina savę vis labiau. Tačiau ateis diena, kai viskas pasikeis. Bet ar jis galės vėl būti laimingas...