Tai Ji | Likimo 2 sezonas | Baigta

54

*Lisa pov.*

- Hendery! Kun!- surėkiau jų vardus ir pradėjau bėgti link vaikinų. Ant mano veido buvo netikra šypsena. Nors ir pasiilgau jų, tačiau, buvo per sunku šypsotis tikra šypsena.

- Lis, žinau, kas nutiko. Tad mes eisim puikiai pasilinksminti,- Hendery kalbėjo kažkaip keistai. Kartais manau, kad ji ateivis iš kitos planetos.

- Man tai jau nepatinka,- sumurmėjau.

- Lis, tu jauna, tau prieš akys daugybė galimybių,- su viena ranka jis mane apglėbė, į kitą mosikavo ore.

- Hendery, ką tu čia nusišneki?- paklausiau, nes tikrai nebesuprantu apie ką jis kalba.

- Lisa, mes tave norim nusivesti kaikur, kad tu atsipalaiduotum, kad praleistum šiek tiek laiko su mumis ir panašiai,- Kun pasakė ir šiek tiek šyptelėjo.

- Taip, tau tiek daug galimybių,- užsisvajojęs tarė Hendery. - Na ką gi! Laikas sužibėti! - jis šūktelėjo ir aš kruptelėjau. Jo šaukimas mane iš gąsdino.

- Tai, kad aš nenoriu labai kur eiti,- nuleidau galvą. Mano mintyse vis dar buvo Jungkook. Kad ir kaip sunku aš vistiek jį myliu.

- Pamiršo tą Jangcook ir judėk į priekį, link šviesios ateities,- ar tai buvo įkvepianti kalba, ar kas? Jis kalbėjo su tokių užsidegimu.

- Ar tu kažko vartojai?- iškart paklausiau. Man jau darosi baugu. - Be to, jo vardas Jungkook.

- Ką? Aišku ne,- Hendery susiraukė. - Kad ir kaip bebūtų,- vaikinas ramiai kalbėjo. - Laikas sužibėti!- netikėtai sušuko savo firminę frazę ir aš vėl kruptelėjau.

- Tiesiog eikim,- Kun sumurmėjo ir švelniai paėmė man už rankos. Pažvelgiau į mūsų sukabintas rankas.

- Oi atsiprašau,- vaikinas nejaukiau tarė ir paleido mano ranką.

Tai buvo taip keista...

***

- Taigi, aš paėmiau popierėlį, ten parašyta, kad Jungkook laukiasi,- tariau ir žagtelėjau, o tada pradėjau isteriškai juoktis.

- Ne Jungkook, o Jisoo laukiasi,- Hendery atsiduso. - Tau jau užtenka gerti,- jis švelniai paėmė iš manęs mano stiklinę su alkoholiu.

- Ne! Man skaudu. Jisoo mane išdavinėjo su Jungkook,- suverkšlenau. - O gal atvirkščiai,- susimaščius pasakiau.

Aš tiek prisigėrusi, kad nelabai orientuojusi. Nelabai suprantu kas ir kaip čia vyksta ar išvis kur esu.

- Aš ją parvešiu, - Kun tarė ir paėmė mane ant rankų.

Visiškai nesipriešinau. Nebuvo ir dėl ko.
Kol jis mane nešė iki mašinos dainavau kažkokia labai linksma dainelę, kurios pavadinimo nežinau.

Pajutau, kaip esu įdedama į mašiną ir Kun užsegė man diržą.

- Tik nevešk manęs namo, mano brolis Jennie mane užmuš. Oi tai yra Hoseok,- sukikenau nuo savo žodžių. Man linksma, bet ir skauda. Man dabar sukilo didelis noras įskaudinti Jungkook. Bet aš negalėčiau taip padaryti aš per silpna.

- Tuomet, nebent galiu veštis tave pas save,- vaikinas truktelėjo pečiais ir aš linktelėjau. Tikiuosiu, jog jis turi ką išgerti.

Vos mašina sustojo aš išlipau iš jos. Susvirduliavau ir vos nenugriuvau. Tai pamatęs, Kun mane paėmė ant rankų ir pradėjo nešti. Aš rankomis apglėbiau jo kaklą ir priglaudžiau galvą prie jo krūtinės.

Prisiminiau, kaip mes, su Jungkook, gulėdavome ir žiurėdavome filmus ir jei tai būdavo siaubo filmas, tai Jungkook kartodavo, kad mane apgins nuo visų pabaisų. Tačiau, jis manęs neapginė nuo skausmo, kuri pats ir sukėlė. Iš akių pabyro ašaros.

Pajaučiau, kad esu paguldoma į minkštą lovą.

- Ar tu verki? Kodėl? - vaikino pirštai nuvalė mano ašaras nuo skruostų.

- Aš jo pasiilgau.

*Kun pov.*

- Aš jo pasiilgau,- mergina sukukčiojo. Apsikabinau ją ir raminančiai glosčiau jos nugarą.

- Viskas bus gerai,- tariau ir toliau ją raminau. Matyti ją tokią, man nepatiko. Nekenčiu, kad viskas taip. Ypač, kai turiu jai jausmų.

Bet gal net geriau, kad jie išsiskyrė. Tik laiko klausimas, kada jis būtų ją įskaudines. O tokios nuostabios merginos, kaip Lisa negalima skaudinti. Ji nusipelnė geriausio.