Tai Ji | Likimo 2 sezonas | Baigta

39

*Lisa pov.*
Pramerkiau akys kai išgirdau garsą, lyg kažkas kažką trankitu. Po kelių akimirkų supratau, kad kažkas beldžiasi į kambario durys. Labiau jau trankosi.
Aš gulėjau ant žemės, Jungkook glėbyje, tarp įvairių popieriukų ir užkandžių pakuočių. Norėčiau visą rytą žiūrėti į mieganti Jungkook veidą, tačiau tas durų trankymas mane atvedė į realybę.
Nusiėmiau Jungkook ranką ir atsistojau. Skaudėjo visus kaulus nuo miegojimo ant grindų. Nupėdinau iki durų ir jas atrakinusi, atidariau. Žinau, jog atrodau nuostabiai ir žmogus, kuris yra už durų mane pamatęs sapnuos košmarus arba apaks.
Atidariusi durys pamačiau raudonų plaukų kupetą - Hoseok.

- Ko nori? - iškart paklausiau. Dabar labiausiai noriu grįžti į Jungkook glėbį.

- Jis čia, ane? Jis čia, nenuslėpsi jo nuo manęs, aš jį surasiu. Ką jūs darėt...

Hoseok vis kažką kalbėjo, bet kuo toliau, tuo labiau nesupratau ką. Ar jis kalba apie Jungkook?

- Ką?

- Jungkook čia, aš žinau tai,- jis prisimerkė ir pradėjo šnabždėti.
Man jo elgesys kėlė juoką.

- Taip,- nusišypsojau tingia šypsena. Kodėl Hobi taip keistai reaguoja. Mes seniau ir pora buvom, o dabar taip keistai elgėsi.

Jis bandė įeiti į kambarį, tačiau aš uždariau ir neleidau jam praeitį.

- Ko tau ten reikia?- paklausiau ir nusišypsojau, nežinau kodėl, bet Hobi elgesys mane pralinksmino.

- Noriu paiimti tą mažą šikniu, kad jis padarytu tai ką seniai derėjo,- tariant šiuos žodžius jis maskatavo rankos ir jo veidas atrodė keistai.

Kas jam pasidarė, ką jis turi padaryti? Hoseok pasinaudojęs proga, kad aš užsisvajojau greitai mane patraukė ir atidaręs durys įėjo. Išgirdau spragtelint užraktą.

- Įleisk mane,- po akimirkos pradėjau klibinti rankeną, tačiau atsako negavau.
Atsidusau ir atsisėdau ant grindų prie sienos.

- Labas rytas,- išgirdau švelnų balsą. Pakėliau akys ir pamačiau Jia Min.

- Labas rytas,- atsakiau ir toliau sėdėjau.

- Kodėl čia sėdi? Einam valgyti pusryčių, Mirae gamina nuostabu maistą,- Jia pasakė ir padėjo man atsistoti.

Su Jia nuėjom į virtuvę.

- Labas rytas,- išgirdau tėčio balsą.

- Labas rytas,- taip pat pasisveikinau ir atsisėdau prie stalo prieš tėtį.

- Kaip miegojai? - jis šiltai nusišypsojo ir pažiūrėjo į mane.

- Puikiai,- atsakiau prisimindama Jungkook glėbį.

Prieš mane atsirado lėkštę su garuojančiu maistu. Nieko nelaukus kibau į darbą.

*Jungkook pov.*
- Kelkis, tu mažas šude,- išgirdau balsą ir pajutau stiprų purtymą. Nežinojai, kad Lisa tokia stipri.

- Lisa, dar penkias minutes,- sumurmėjau. - Ateik, čia mažyte.

Pagriebiau purtytoją už liemens ir prisitraukiau prie savęs. Bet kažkaip čia nepanašu į Lisą.

Atmerkiau akys ir pažiurejau. Pamačiau piktą Hoseok veidą.

- Labas, mažiuk,- jis nusišypsojo, o aš išsigandęs pašokau.

- Ką čia veiki?

- Ar nepasiilgau savo mažytės, mažiuk? - jis nusijuokė, o aš susiraukiau. Ką jis čia veikia ir kur Lisa?

- Mums reikia pasikalbėti,- jis keistai šyptelėjo. Jei jo nepažinočiau, tai manyčiau jog jis koks žudikas maniakas.

- Apie ką? - paklausiau ir pasitraukiau nuo jo kelis žingsnius.

- Apie Lisa, kada tu šmiki jai pasiulysi būti mergina, ar bent pakviesi į pasimatymą,- jo veidas greitai persimainė į rimtą.

- Nežinau. Aš bijau,- nuleidau galvą. Aš bijau tai padaryti. Jei ji mane atstums? Aš to neištversiu.

- Nebūk mižnius, Kook. Jei to nepadarysi ji susiras kitą, pavyzdžiui Hendery. Nusivesk ją į gražią vietą, pasiulyk jai būti mergina ir viskas,- Hoseok nusišypsojo ir išėjo iš kambario.

Taip. Man taip ir reikia padaryti. Bet pirma reikia nusiraminti ir nustoti bijoti.

- O jeigu įskaudinsi ją, tai tapsi nevaisingu,- jis sugrįžo į kambarį ir pagrasines išėjo.

*Lisa pov.*
Po kelių valandų tėčio vairuotojas mus parvežė. Parvežė į namus kur yra jie visi. Aš taip jaudinuosi. Jei jie ant manęs pyksta?

Išlipus iš mašinos priėjom prie man pažįstamo namo. Prisiminiau tą naktį, kai pabėgiau. Norėjosi verkti.

Įėjus į vidų girdėjau šauksmus.

- Aš noriu ją pamatyti!

- Neliesk mano jogurto!

- Tai mano jogurtas!

- Kas suvalgė mano jogurtą?!

- Kur dingo šluota?!

- Kur Hoseok?! Man reikia pamatyti Lisą!

Visi vienas per kitą rėkė. Kaip supratau kažkas neranda šluotos, kažkas suvalgė kažkieno jogurtą ir kažkas nori mane pamatyti. Smagu.

- Tavo šluota šiukšliadėžėje!

- Ką ji ten veikia?!

- Tu jos ir paklausk!

Rėkimai vis nesibaigia ir man baisu žengti, bent vieną žingsnį.

-  Lisa! - į koridorių įbėgo Taehyung ir mane apsikabino. Jis stipriai mane suspaudė glėby ir šiek tiek pakelės pradėjo suktis.

- Lisa. Lalisa. Brangute. Tu grįžai. Kaip tavęs pasiilgau,- jis vis sukosi ir mane pradėjo pykinti.

- Paleisk man...- Jungkook kažką norėjo sakyti, bet ji pertraukė.

- Ateik čia aš dar su tavim nebaigiau!- į koridorių įbėgo Rose ir Tae akimirksniu mane paleido.

- Gelbėkit! - brunetas pasislėpė už mano nugaros.

- Lisa, kaip pasiilgau tavęs,- Rose suspaudė mane glėbyje. - Jei dar kartą pabėgsi, tai aš tave surasiu ir užkutensiu,- jai tai pasakius pajutau jos pirštus ant mano šonų.

Pradėjau juoktis. Rose kuteno mane ir neketino sustoti.

- Gelbėkit!- sušukau per ašaras.

- Rose paleisk mano mergaitę,- išgirdau Jungkook juoką, o tada pamačiau jo angelišką veidą.

Aš jo mergaitė. Jis mane pavadino jo mergaite. Jo mergaite. Aš degu. Aš mirštu. Man trūksta deguonies.

- Ar tu gyyyyyyyva? - Rose mane pažadino iš mano minčių.

- T-taip aš...man...gyva,- pasakiau mikčiodama ir su pauzėm.

- Kur gi...

****************************
😎😎😎😎Sugrįžau 😎😎😎😎
Ou yea.
😎
Atostogos, tai gal sulauksit daugiau dalių
❤️❤️❤️
****************************