Tai Ji | Likimo 2 sezonas | Baigta

31

*Lisa pov.*
- Lisa?

Ne. Tai negali būti tiesa. Jis negali būti čia. Iš lėto atsisunku į pusę iš kurios sklido balsas. Ir pamatau jį. Kaip jis čia atsirado. Ką jis čia veikia?

- Lisa?- vaikinas pakartoja ir nustebęs žiūri į mane. Atrodo, kad pasaulis sustoja ir liekam tik mes.
Dabar suprantu, kad viskas tikra.

Nueinu į kitą baro pusę, kur stovėjo vaikinas.

- Ką čia darai?- paklausiu ir bandau atrodyti, kuo šaltesnė. Bet žinau, kad greitai praskysiu. Juk prieš mane Jungkook.

- Atvykau čia, kad parsivesčiau tave į Korėją,- Jungkook po kelių akimirkų tylos tarė.

Jis pasirodė po metų sukeldamas senus jausmus, kuriuos bandau nuslėpti ir nori mane išsivežti iš čia.
Na, jau ne!

- Aš liksiu čia,- visiškai rimtai pasakiau ir sukryžiavau rankas. Nenoriu niekur vikti. Žinau, kad dėl Rowoon man pavojus nebegręsia, tačiau grįžti nenoriu, nes man baisu.

- Lisa, tai labai svarbu. Mums reikia tavęs, mes tavęs ilgimes. Taip pat turiu tau svarbią žinią, bet apie tai ne čia,- jis pasilenkė arčiau manęs ir švelniai suėmė mano riešą.

Pajaučiau per ranką nueinant keistam jausmui, o pilve kažkas suspurdėjo. Nekenčiu efekto, kuri jis man daro.

- Nemanau, kad mes turim apie ką kalbėti, Jungkook. Aš išvykau, nes noriu apsaugoti jus. Nenoriu jums sukelti bėdų, taip pat manau turėtum grįžti ir būti su Momo,- ištariau tuos žodžius ir jaučiau, kaip akys šlampa. Pasakyti jam tuos žodžius buvo sunku ir visa tą priedanga akimirksniu sugriuvo. Prie jo jaučiausi kitaip. Jis į mane žiūrėjo ir norėjo kažką pasakyti. Taip pat pasiilgau kitų, bet vistiek negaliu grįžti.

- Aš ne su Momo, man jos nereikia,- jam tai pasakius jo ranka dingo nuo mano riešo ir atsirado ant mano skruosto. Jis lėtai jį glostė. Tą žinią mane kiek džiugino, bet tai nereiškia, kad jam manęs reikia.  - Neverk.

Aš verkiu? Nepajaučiau, kaip ašaros pradėjo riedėti. Aš taip jo pasiilgau. Nebesulaikiau savęs. Jungkook įtraukė manė į savo glėbį ir aš pradėjau kukčioti. Ir nesvarbu, kad aš dabar turėčiau dirbti, o vietoj to aš įsikibusi į Jungkook žliumbiu. Visada noriu atrodyti stipri, tačiau tokia nesu.

- Aš pasiilgau tavęs,- sukukčiojau. - Man buvo taip sunku jus visus palikti,- dar kartą sukukčiojau. Jaučiausi baisiau nei prieš tai. Įskaudinau juos visus, taip pat iskaudindama ir save.
Jungkook atsitraukė nuo manęs ir šiek tiek pakėlė mano smakrą. Kad mano akys būtų jo akių lygije.

- Ar tai ką rašei laiške apie jausmus man nemelavai? - rudaplaukis paklausė. Suprantu, kad jis man nieko nejaučia ir aš jam tik draugo sesė. Jis jausmų man seniai atsisakė.

- Taip ir jie niekur nedingo,- nusprendžiau pasakyti tiesą. Juk gi blogiau nebus, o jis ir taip turėtų žinoti. - Žinau, kad man nieko nejauti ir nematai manęs daugiau, kaip dra... - norėjau tęsti savo žodžius, tačiau jis mane nutildė. Nutildė bučiniu.

Iš pradžių pasimečiau, bet greitai atsakiau. Pilve pradėjo skraidyti drugeliai ir per kūną nuėjo malonumo banga. Uždėjo rankas vaikinui ant kaklo. Jaučiausi pati laimingiausia mergina.
Ar tas bučinis reiškia kad ir aš jam patinku?

*Jungkook pov.*
Visa tai atrodo, kaip sapnas. Aš stoviu kavinėje ir bučiuoju Lisa. Visa tai, taip netikra. Jos jausmai dar išlikę, o mano sustiprėjo. Nuo jos prisilietimo suvirpėjau ir pajaučiau keistai malonu jausmą pilve.
Nepaleisiu Lisos ir būsiu su ja visą savo gyvenimą. Nes ji vienintelė mergina kurią myliu.

Ji tą kuri parodė man kas yra tikra meilė, ji pakeitė mane ir mylėjo mane toki koks esu. Po tiek kiek visko jai padariau, kiek kartų ją įskaudinau ji man vistiek atleido. Lalisa, angelas. Žinau, kad nenusipelniau jos tačiau esu per didelis savanaudis, kad ją paleisčiau. Esu per daug įsimylėjęs ir pamatęs galvą dėl jos.

Žinau, kad ji man viskas ir to užtenka. Aš myliu ją, o ji mane. Tai viskas ko man reikia. Tai ji.

******
Įkėliau nauja FF su Namjoon. Jei kam įdomu galit nueiti paskaityti :-)
******