Tai Ji | Likimo 2 sezonas | Baigta

6

*Jungkook pov.*
Lisa nustojo muistytis, bet pradėjo verkti. Nežinojau ką daryti. Man niekada nepatiko matyti jos verkiančios, tai mane priverčia jaustis blogai. Ypač kai esu jos ašarų priežastis.
Tik dabar supratau ką padariau. Aš pagrobiau žmogų.

Paleidau merginos liemenį ir lėtai nuo jos atsitraukiau.

- Aš nežinau kam aš jums reikalinga, aš nieko blogo nepadariau,- ji verkdama pasakė.

- Mes tau nieko nedarysim,- Jennie priėjo prie jos ir ją apkabino. - Tik turiu klausymą,- ji atsitraukus pasakė. - Ar prieš metus nebuvai patekus į kokią avariją ar panašiai?

- Mane buvo partrenkusi mašiną,- ji atsakė šluostydamasi ašaras. - Kaip, tu žinai tai?

Ją buvo partrenkusi mašiną. Čia tikrai mano Lisa.
Vėl priėjau prie jos ir stipriau suspaudžiau ją savo glėbyje.

- Jungkook paleisk ją, jai reikia sužinoti visą tiesą,- Jennie liūdnai tarė ir pažiūrėjo į mane.

As tik linktelėjau ir paleidau ją, ir Jennie nusivedė Lisa į svetainę už rankos. Ten suėjo ir visi kiti. Man vis dar šokas. Lisa gyva. Ji nemirus. Aš metus kankinausi dėl to... Bet kaip tai įmanoma? Jai buvo diagnozuota mirtys ligoninėje. Arba aš išprotėjau ir matau netikrus dalykus.

Mergina nedrąsiai atsisėdo ant sofos.

- Na, tai gan sunku paaiškinti,- Jimin atsiduso. - Tai neįmanoma,- jis tyliai tarė, bet puikiai tai girdėjau.

Pažiurėjau į rudaplaukę. Ji žiūrėjo į manę, baimės pilnomis akimis. Visai, kaip tada mokykloje. To laikotarpio nenoriu prisiminti.

- Aš nieko nesuprantu,- Lisa prakalbo. - Jūs mane iš kažkur pažįstate, žinot tam tikras mano gyvenimo detales, o aš jus pirma karta matau,- mergina tarė ir visus nužvelgė.

Ji neprisimena. Ji neprisimena manęs. O aš visa ši laiką bandžiau ją užmiršti.

Man vis neduoda ramybės klausymas-kaip?
Aš vis dar negaliu patikėti. Ji čia...

- Jūs gal mano vaikino draugai?- Lisa susimasčiusi pasakė. Vaikino? Ji turi kitą, tai lyg duris į širdį.
Atrodo širdys sudužo į milijonus gabaliukų. Vėl. Vis kažkas sutrukdo mums būti kartu. Bet kodėl turėčiau stebėtis? Po tiek laiko ji man nieko nejaučia, ji net nežino, kas esu.

- Tu turi vaikiną?- Jisoo paklausė, o Lisa linktelėjo. Jisoo balsas skambėjo kažkaip keistai.

- Pasakykite, ką norėjote,- Lisa jau kalbėjo drąsiau, tačiau dar jautėsi nejaukiai. O aš sėdžiu ir galvoju, koks gyvenimas neteisingas. Jis atėmė iš manęs žmogų, o po to ji sugrąžino, tačiau neduoda galimybės būti su juo.

- Kai dar lankei mokyklą, mes buvom tavo draugai. Iš pradžių nebuvo viskas labai lengva, bet po truputį visi susidraugavom,- Jennie šyptelėjo bepasakodama ir praleido kaikurias detales... - Tas raudonplaukis,- mergina parodė į Hoseok. - Yra tavo brolis. Taip pat mes buvom geriausios draugės. Tačiau vieną dieną kai mes ėjom apsipirkti, tu staigiai išėjai iš prekybos centro, nespėjau suprasti kas įvyko, o jau kitą akimirką aš buvau ligoninėje prie tavęs. Tave pertrenkė,- tai pasakodama Jennie susigraudino. - Po metų komos, mums buvo pranešta, kad atjungs tavo gyvybę palaikančius aparatus, nes išgyventi tau nėra šansų.

Jennie tai baigė pasakoti ir jai pradėjo bėgti ašaros. Hoseok akyse taip pat įžvelgiau ašaras.
Aš sėdėjau ir apsimečiau ramiu, nors viduje pas mane buvo tikra audra.
Ar aš vis dar sapnuoju?

- Aš miriau? Tai negali būti tiesa, nes aš esu čia,- Lisa nervingai nusijuokė. - Aš atsiprašau, bet aš jūsų tikrai nežinau. Man atsikėlus iš komos prie manęs buvo mano draugas iš vaikystės. Keista, kad aš jį atsiminiau. Manau, jog jūs esate toje atsiminimų dalyje, kurią esu pamiršus.

- Pamiršus?- Jimin nesuprato, ką ji norėjo pasakyti.

- Aš praradau tik tam tikra atsiminimų dalį, iš mokyklos atsimenu nelabai daug ką. Dauguma mano atsiminimų yra labai migloti arba tiesiog juoda skylė. Daugiausiai atsiminimų iš laikotarpio, kai dar gyvenau Tailande, o ne Korėjoje,- Lisa paaiškino. - O Chittaphon, man nieko apie jūs nesakė,- pridūrė.

Chittaphon? Kur man tas vardas girdėtas.

Kažkas suskambo nutraukdamas mano apmąstymus ir nukreipdamas kitų dėmesį. Visų žvilgsniai susmigo į Lisą. Ji išsitraukė telefoną. Jai kažkas skambino.

- Čia mano draugas, Mark skambina,- ji nusišypsojo ir atsiliepė. Ji paliko kambarį, kad galėtų pasikalbėti su juo.

Mark. Tas vardas irgi man girdėtas. Tik negaliu prisiminti kur.

- Aš negaliu patikėti, kad čia ji,- Hoseok pasakė ir aš pažiurėjau į jį. - Po tiek laiko...

- Aš jau turiu eiti,- maloniai pasakė rudaplaukė, grįžus į svetainę. - Ir taip pat pagalvojau, kad galėtume dar kartą susitikti, nes norėčiau daugiau sužinoti apie savo praeitį.

- Aš manau tave pavešiu,- Hobi atsitojo ir šiek tiek šyptelėjo.
Lisa taip pat šyptelėjo ir linktelėjo. Jie išėjo.

O kiti, tarp jų ir aš likom sėdėti svetainėje. Vis dar nustebę, kad tai tikra.

Lisa ji gyva... Kad ir kiek kartu, tai kartočiau, tai vistiek atrodo netikra.
Suprantu, kad čia kažkas keista ir aš viską ketinu išsiaiškinti. Lisos aš tikrai nepaleisiu.