Tai Ji | Likimo 2 sezonas | Baigta

33

*Lisa pov.*
Einu skersgatviu. Pasiklydau. Čia gan niūriu ir neatrodo, kaip saugios gatvės. Hong Kongas yra didžiulis ir aš pasiklydau. Štai prie ko privedė mano užsispyrimas. Per mane Hendery įskaudintas ir aš vaikštau kažkokiomis gatvėmis, kurios neatrodo saugios.
Ištraukiau telefoną iš šortų kišenės.
Reikia paskambinti juodaplaukiui, atsiprašyti ir paprašyti, kad mane pasiimtu.  Į rankas pasiėmiau telefoną, bet kadangi aš labai sėkmingas žmogus, jis buvo išsikrovęs.
Atsidusau. Ką man dabar daryti?

Atsisėdau ant šaligatvio netoli kelio. Jau skauda kojas. Kelias valandas vaikštau. Sėdėdama ant šaligatvio ištiesiau kojas ant kelio. Mašinos čia nevažiavo, kas keista.

- Ką man daryti? - sumurmėjau ir pakėliau akys į dangų. Atsidusau. Kodėl man visąlaika taip nesiseka.

- Ką tokia panelė čia veikia?- išgirdau klausimą. Balsas buvo vaikino. Aišku tas vaikinas kalbėjo kiniškai.

- Pasiklydo,- nusijuokiau. Ir aišku aš tokia protinga, kad pasakyčiau pirmam pasitaikusiam žmogui, kas man nutiko. O aš jo net nežinau, nežinau ką jis gali man padaryti.

- Kaip čia atklydai? Čia nėra labai saugus rajonas,- vaikinas paklausė.
Ir dabar pirmą kartą į jį atsisukau.
Ir aišku negalėjau nepastebėti jo žaliai ryškių plaukų. Kodėl aš visąlaika pritraukiu žmonės su neįprastos spalvos plaukais.
Taip pat vaikinas vilkėjo berankovius marškinėlius, tai galėjau matyti jo tatuiruotės. Jis atrodė grėsmingai. Man pasidarė baugu. Pasijaučiau nejaukiai prie jo.

Tylėjau.

- Nenori atsakyti?- po kelių minučių tylos pasakė.

Vis dar tylėjau.

- Aš tau galiu padėti,- jis tarė.

- Tikrai?

- Žinoma, čia nesaugu. Aš nesu koks banditas, tik užklydau čia,- jis nusišypsojo ir parodė savo tobulai baltus dantis. - Netoli mano mašina,- jis parodė į netoliese esančią juodą mašiną.

Sugudinta jo pasiūlymu ėjau su juo ėjau link tos mašinos. Tikiuosiu nesigailėsiu to. Negaliu pasitikėti nepažįstamais. Bet šįkart neturiu kito pasirinkimo. Mano telefonas miręs.

- Kur gyveni?- paklausė.

Pasakiau jam adresą ir jis linktelėjo.

- Parvešiu tave namo,- nežinau kodėl, bet pajutau, jog nutiks kažkas blogo. O jo balsas nuskambėjo keistai.

Bandydama tai ignoruoti, bandžiau nusiraminti.

Po kelių minučių važiavimo pamačiau kelius, kuriuos atpažinau. Ir puikiai žinau, kad jie yra toli nuo namų ir visai kitoje pusėje.

- Manau, kad ne ten nuvažiavai,- pasakiau ir mano balse jis galėjo girdėti nerimą. Širdis nenuvaldomai spurdėjo.

- Gi sakiau, kad vežu tave namo,- vaikinas rimtai pasakė. Tik šįkart korijietiškai ir visiškai rimtai. Ant jo veido nebebuvo tos malonios šypsenos.

- M-mano n-n-namai ne te-en,- sumikčiojau. Mano baimės ir nerimo lygis vis kilo. Supratau, kad pakliuvau į bėdą.

- Tu tokią kvaila Lalisa,- jis nusijuokė ir tas juokas nebuvo malonus, labiau kraupus. Ir jis žino mano vardą. Aš tikrai pavojuje. Negi man Hendery melavo jog su Rowoon bėdų jau nebebus. O gal žaliaplaukis nedirba Rowoon?

Bandžiau atidaryti mašinos dureles. Deja, jos užrakintos. O ir šokti iš mašinos nebūtu puiki mintis.

- Paleisk mane!- surikau ir pradėjau ji daužyti.

- Raminkis, beprote,- jis nustūmė mane nuo savęs. Ir susiraukęs toliau žiūrėjo į kelią. Nereikėjo lipti į tą mašiną. Kodėl aš tokia kvaila? Visąlaika pridarau nesąmonių ir tada reikia kentėti pasekmes.

- Nenusiraminsiu,- suurzgiau ir vėl puoliau jį. Nežinau, ką tuom pasieksiu. Bet aš dabar kovosiu ir neparodysiu savęs, kaip silpnutės mergaitės. Aš ištruksiu ir būsiu su Jungkook. Noriu būti pagaliau laiminga.

- Kvaile, traukis!

Nesitraukiau nuo jo. Su ranka užkliudžiau vairą ir mašiną nusuko nuo kelio.

- Velnias! - jis suriko.

Kritau atgal į savo vietą ir trenkiausi galvą į stiklą.
Susiėmiau už skaudamos vietos. Vaizdas liejosi, girdėjau neaiškius garsus.

- Kalė,- suinkštė vaikinas. Pasinaudojus jog jis dabar sužeistas greitai atrakinau dureles ir išlipau iš mašinos.

Galvą vis dar sukosi, tačiau sukaupusi jėgas pradėjau bėgti per gatvę. Kuo greičiau pasiekiau šaligatvį, kad kokia mašina manęs nenudaužtu.

Gerai, kad šitą vietą pažinojau. Žinau, kaip nuo čia grįžti namo. Su skaudančiom kojom pradėjau bėgti link namų pusės.

Priėjus daugiaaukštį atsidusau. Suvedusi kodą įėjau į laiptinę. Užlipusi į antrą aukštą prie durų pamačiau Jungkook. Ką jis čia veikia?

- Jungkook! - sutrikusi ištariau. Rudaplaukis išgirdęs mano balsą atsisuko.

- Lisa,- jis nusišypsojo. Bet pamatęs mano išvaizdą susiraukė. - Kas tavo kojom ir rankom?

Pažiurėjau į savo kruvinas kojas, rankos šiek tiek subraižytos, o mano nuostabi šukuosena grožio nedidina.

- Helovino kostiumas,- nejaukiau nusijuokiau. Nevykęs pasiteisinimas. Bet tai pirmas dalykas, kurį sugalvojau.

- Vidurį vasaros? Nejuokauk,- Jungkook susiraukė labiau, o jo balsas skambėjo rimtai.

- Nukritau bėgdama,- pamelavau ir netikrai nusijuokiau. Apkabinau Jungkook ir įkvėpiau jo kvepalų kvapo. Nusišypsojau užuodusi stiprų mėtų kvapą.

- Taip ir reikėjo sakyti,- vaikinas taip pat mane apglėbė.

- O kodėl tu čia?- paklausiau atsitraukus. Pasitraukus nuo jo atrodo, kad aplinka atšalo.

- Atvažiavau tavęs pasiimti, rytoj jau skrydis. Galvojau, kad galėtum pernakvoti pas mane viešbutčio kambaryje, o tada kartu važiuoti į oro uostą,- vaikinas nusišypsojo. - Bet man niekas neatidarė durų. Jau galvojau eiti iš čia.

- Tu palauk čia, o aš pasiimsiu daiktus,- nedelsdama pasakiau. Jam linktelėjus atrakinau durys ir įėjau į butą.

Nuėjau į svetainę ir pamačiau ant sofos mieganti Hendery. O prie sofos keletą tuščių butelių nuo alkoholio.
Atsidusau. Išjungiau televizorių, surinkau butelius ir juos išmečiau. Grįžusi į svetainę apklojau vaikiną. Parašiau jam trumpą raštelį, jog nakvosiu pas Jungkook ir palikau jį ant stalelio.

- Rytoj tikriausiai susimatysim,- sumurmėjau ir nuėjau į kambarį pasiimti savo daiktų. Tikiuosi, jog Hendery atviks uostą atsisveikinti.

Greitai susitvarkiau kojas ir persirengusi, bei susišukavusi išėjau iš būto.

Jungkook paėmė mano lagaminą. Tyliai padėkojau ir išėjau su Jungkook iš pastato.

******************
Štai dalis, kaip ir žadėjau :-)
Pirmą galvojau nužudyti ką nors, bet persigalvojau.
Kaip manot, kas tas žaliapaukis?
******************