Tai Ji | Likimo 2 sezonas | Baigta

42

*Lisa pov.*

- Rose sakė, kad tau reikia pagalbos,- Tae pasakė ir nusišypsojo.

Lėtai linktelėjau.

- Tai pažiūrėkime ką turime. Jungkook patinka, kas nors paprasto. Manau jei eitum, kad ir su maišu jam atrodytum gražiai,- kol jisai kalbėjo nuėjo prie spintos.

- Tai man dėtis maišą?

- Ne. Tuoj kažką surasim,- nusijuokė brunetas.
Jis kuitėsi spintoje, kol aš ramiai sėdėjau ant lovos. Įdomu kur eisim, ką darysim.

- Šitai tau puikiai tiks,- Taehyung rankose laikė rausvą sijoną ir pilka maikutę.

- Ne,- papurčiau galvą

- Tavęs niekas neklausė,- jis pakartojo frazę, kuria man sakė Jennie prekybos centre. Taip, žinoma. Mano nuomonė niekam neįdomi.

Atidariau durys ir įžengiau į vonios kambarį. Greitai persirengiau rūbus, kuriuos davė Taehyung. Isivaizduoju, kaip tragiškai atrodau. Man nelabai patinka tai ką išrinko Tae. Vis labiau galvoji apie mintį sėdėti kambaryje apsivilkusi trenigus žiūrėti filmus per kompiuterį ir valgyti nesveika maistą Jungkook glėbyje. Tobula. Pagalvojus apie tai nusišypsojau ir išėjau iš vonios.

- Tobula!- vaikinas suspigo mane išgasdindamas ir pažadindanas iš minčių. - Dar reikia keleto dalykėlių,- jis sumurmėjo. Pasikuites rado auskarus ir grandinėlę padavė juos man. Tai buvo perliukai ir paprasta grandinėlę su širdute. Nežinojau, kad tokius turėjau. Net nežinau iš kur šitie rūbai. Tikrausiai jie priklausė man dar prieš avariją.

- Pakviesiu Rose, ji galės teplioti tavo veidą ar ką jūs ten darote,- Taehyung dar kartą mane nužvelgė ir išėjo.

Atsisėdau ant kėdės prieš veidrodį. Tai nepanašu į mano įprasta aprangą. Tačiau dėl Jungkook galiu vilkėti ir tai. Kai Rose įėjo į kambarį ji nusišypsojo. Aš taip pat šiek tiek šyptelėjau. Ji pasiėmė makiažo priemonės ir pradėjo dažyti mano veidą.

***

Po kiek laiko jau buvau pasiruošusi. Kaip Rose sakė: atrodau nuostabiai. Jau buvo laikas išeiti iš kambario. Prieš išeidama pasitvarkiau savo blondiniškus plaukus.

- Paskutinis dalykas,- ištarė mergina ir paėmė dėžutę nuo lovos, kurios prieš tai nepastebėjau. Atidariusi ją pamačiau baltus aukštakulnius. - Pamaniau, kad tau tai puikiai tiks,- ji nusišypsojo. Aš ją apkabinau. Kaip nuostabu, kai turiu tokių nuostabių draugių.

- Ačiū,- sužnabždėjau jai į ausį ir paleidau ją.

- Sėkmės,- dar išgirdau jos tylu balsą.

Atidariau durys ir išėjau iš kambario. Labai jaudinausi. Ėjau link koridoriaus. Greitai nulipau laiptais ir vos nenugriuvau su tais kulniukais.

Vos atsidūriau koridoriuje pamačiau jį - Jungkook. Jis stovėjo ir plačiai šypsojosi. Tolėliau pamačiau stovinčią Jennie ir viską stebinčia. Nusijuokiau iš jos elgesio. Ji iškėlė nykštį ir plačiai nusišypsojo.

- Atrodai nuostabiai,- Jungkook negarsiai ir nedrąsiai ištarė. Jis visada buvo toks drąsus, o dabar stovi prieš mane ir nedrąsiai kalba.
Išraudau nuo jo žodžių.
Jis taip pat atrodė neblogai, vaikinas buvo apsivilkęs juodas kelnes ir tokios pat spalvos marškiniais.
Jis ištiesė man ranką ir aš nedvejodama ją paėmiau.

Išėjus iš namų mes priėjom prie jo mašinos. Jis atidarė man dureles ir pasitraukęs leido įlipti. Sukikenau nuo jo elgesio ir įlipau į mašiną. Uždaręs dureles, Jungkook ir pats atsisėdo į vairuotoją vietą.

- Kur važiuosim?- paklausiau. Man buvo smalsu, kurgi vyks mūsų pirmasis pasimatymas.

- Pamatysi,- jis atsakė ir trumpai žvilgtelėjas į mane vėl nusuko akys į kelią.

*Jungkook pov.*
Bandžiau nusiraminti. Jaudinausi prieš pasimatymą. Jau sėdėjau mašinoje, bet mano širdis spurdėjo, kaip pašėlusi. Bandžiau susikoncentruoti ties keliu, tačiau akys vis nukrypdavo į Lisą. Šviesaplaukė, kaip visada atrodė nuostabiai. Ji šypsojosi. Jos šypseną nuostabi, norėčiau amžinai ją matyti jos veide. Noriu, kad ji būtų laiminga ir to priežastis būčiau aš.

Ilgai galvojau, kur galėčiau nusivesti Lalisą. Norėjau sugalvoti, jai kažką tokio, kas ją nustebintu ir jai patiktu. Ji verta viso ko geriausio.

- Jungkook? - išgirdau Lisos balsą.

- Taip? - atsisukau į ją ir pamačiau jos nuostabų angelišką veidą. Jos akys nuo šviesos spindėjo, o šypsena atrodė dar platesnė.

- Nieko,- ji sukikeno. Jos juokas toks pat nuostabus, kaip ir ji visa.

- Kas yra? Gi gali man pasakyti,- nusišypsojau, nors turbūt tai nebeįmanoma, nes buvau taip išsisiepes, jog skaudėjo žandikaulį.

- Nieko, - ji pakartojo ir vėl sukikeno. - Tiesiog tu atrodai mielai,- ji tyliai tarė, bet aš puikiai girdėjau.

- Aš atrodau mielai?- nusijuokiau.

- Ar aš tai pasakiau garsiai?- Lisos akys išsipūtė ir ji užsidegė burną su delnu. Jos žandai švelniai paraudo.

- Tai tu miela,- pasakiau ir ji dar labiau nuraudo, dar kartą nusijuokes vėl susikoncentravau ties keliu.

*****************
Kaip visąlaika atsiprašau, kad nekeliu dalių taip dažnai, kaip seniau... Bet ačiū, kad vis dar skaitot šitą š ❤️
Bandysiu kelti kuo dažniau. Ačiūūūūūū, kad skaitot ❤️
Ir taip gal galite parašyti nuomone, apie dalį ar istoriją, norisi sužinoti, ką darau blogai ar kas nepatinka, kad galėčiau ateity pagerinti istoriją :-)
Ačiū ❤️
******************