Tai Ji | Likimo 2 sezonas | Baigta

14

* Jungkook pov. *
Važiavom iki namu, kad pasiimtume Taehyung ir Jimin. Hoseok sugalvojo kažkur nuvykti, net nežinau kur. Aišku aš vairuoju. Mano minčių vis nepaliko Momo ir Lisa, taip pat save bandžiau lyginti su Ten. Supratau, kad aš Lisai net nebučiau tinkamas vaikinas. Aš nežinau tiek visko apie, kiek tas juodaplaukis žino. Užsigalvojau ir "pasiklydau" savo pasaulėlyje.

- Jungkook, ką darai suk!- išgirdau rėkimą. Bet nespėjau nieko suprasti ir tada tamsa.

*Lisa pov. *
Atmerkiau akys. Visą kūną kaustė skausmas. Nesupratau kur esu ir kas atsitiko. Buvo sunku pajudėti. Pajudinau rankas tačiau, negaliu normaliai jų pajudinti. Bet ne dėl skausmo, o dėl to, kad jos buvo su antrankiais prirakintos prie lovos.

- Kas čia dabar,- sumurmėjau panosėje ir bandžiau išsilaisvinti, bet man nepavyko.

Peržiūrėjau patalpą. Nedidelis kambaris be langų, čia šviesa skleidė tik lemputės šviesą, kurios nedavė labai daug šviesos ir atrodo, jog tuoj nutruks. Ant grindų buvo pilną dulkių ir visokių nuotrupų nuo lubų ar sienų. Viskas atrodė, kaip kokiam siaubo filme. Nenustebčiaub jei čia būtų, kokių žiurkių. Taip pat kambaryje prie pat sienos buvo sena, metalinė ir aplužusi lovą ant kurios aš guliu ir dar esu prirakinta.

Kur aš esu?
Jaučiu, kaip kila panyka.
Bandau prisiminti, kaip čia atsidūriau.
Viskas ką prisimenu, tai kad važiavom su mašiną į ligoninę... Ligoninė! Man reikia ten. Man reikia iš čia ištrūkti. Tik nežinau, kaip galiu tai padaryti, kai pati nesu labai geros būklės. Viską skauda, o ypač galvą ir nugarą.

Išgirdau girgždanti garsą. Atsisukau į tą pusę. Pamačiau nepažįstamą žmogų. Tačiau tas žmogus irgi atrodo man matytas. Bet nemanau, kad mane čia atvežė, jog išgertume arbatėlė. Man sukilo baimė ir manau, kad tuoj prasidės koks panykos priepuolis.

- Pagaliau pabudai. Manau mums reikia pakalbėti.

*Hoseok pov. *
Atmerkiau akys ir pamačiau baltą šviesą, kuri mane akino. Didžiausią skausmą jutau
galvos sritį, kitur taip pat skaudėjo, bet mažiau.

Prie manęs pribėgo daktaras ir seselė.
Taip pat mačiau besiliejanti Jimin veidą. Liejosi ne tik jo veidas, bet ir viskas aplinkui. Susiėmiau už galvos. Atrodo, jog ją kažkas spaudžia iš vidaus.

Girdėjau šauksmus, bet nesupratau kas ir ką šaukė. Tiesiog leidau sau vėl užsimerkti ir pasinerti į tamsą.

*Momo pov. *
Daktarui išėjus, gailiai pažiurėjau į draugus, kurie sėdėjo prie manęs. Nereikėjo lipti į mašiną, ypač kai vairavo Sana, kuri vis dar neišlaikė teisių iš penkiolikos kartu. Bet Jungkook...

Pažiurėjau į juos dar kartą. Atrodo, jog jie norėjo kažką pasakyti, bet negalėjo...

Norėjau greičiau nuvykti į ligoninę. Ir atvykau. Tačiau ne taip kaip norėtusi.

- Kaip Jungkook ir kiti du vaikinai, bei Sana su Lisa?- tai buvo vienintelis klausimas, kuris visąlaika buvo mano mintyse ir man šiuo metu labiausiai rūpėjo.

Man nerūpėjo, kad man skauda ar atsitiko kas rimto. Man buvo svarbesnė tu kelių žmogelių gyvybė ir sveikatą.

-  Sana ir tas tavo rudaplaukis gan sunkiai sužeisti, tas kitas vaikinas pagal Lisos brolis pagal jo draugus atsipirko tik keliais sužeidimais, jos nemažai nukentėjo, o Lisa...ji...- Dahyun tai pasakė drebančiu balsu pasakė, tačiau ji sustojo ties Lisa.

Negi nutiko kas nors baisaus?

- Kas jai?

- Atvike gelbėtojai jos mašinoje nerado,- Rowoon tai pasakius, aš išsigandau. Ką tai turėtų reikšti. Mergina tikrai važiavo su mumis. Kur ji dingo?

Bet Sana su Jungkook... Ir Ten... Lisa to neištvertu... Bet ji dingusi...

Nesuprantu kas čia vyksta. Staiga suskaudo galvą, kad skausmas aprimtu atsiguliau.
Noriu pamatyti Jungkook. Tačiau atrodo, jog negaliu pajudinti kojų. Tačiau noras jį pamatyti didesnis.

- Noriu pamatyti Jungkook.