Tai Ji | Likimo 2 sezonas | Baigta

46

*Lisa pov.*
- Brangute, - pajaučiau silpną  purtymą. - Brangute.

Pramerkiau akys ir prieš save išvydau nuostabų Jungkook veidą. Vaikinas šypsojosi savo miela zuikučio šypsena. Jis jau buvo apsirengęs ir pasiruošęs darbui. Jau praėjo savaitė, kai mes pora, tačiau tėčiui dar nepasakiau. Bijau jo reakcijos. Nors nemanau, kad turėčiau to bijoti. Jis juk mano tėtis.

- Aš jau išeinu,- jis pabučiavo mano kaktą. - Kai grįšiu, galėsime visą vakarą praleisti kartu,- tai taręs pakštelėjo man į lūpas ir jau norėjo išeiti. Tačiau paėmiau jį už rankos, taip sustabdydama jį.

- Jungkook, galiu su tavim eiti į darbą?- klausymas išsprūdo man iš lūpų. Noriu kuo daugiau laiko praleisti su Jungkook. - Prižadu tau netrukdyti,- greitai priduriau.

- Tu man netrukdysi, bet ką ten veiksi? Juk kompanijoje nėra veiklos tau.

- Aš tiesiog noriu pabūti su tavim,- meiliai nusišypsojau. Žinojau, kad Jungkook neatsispirs mano mielai veido išraiškai.

- Tu žinai mano silpnybę... Gerai, tada greitai susiruošk ir važiuosim,- vaikinas tarė ir išėjo iš kambario. Nulidėjau jį žvilgsniu. Jis tam kostiume toks karštas... Lisa, susiimk!

Išlipus iš lovos greitai nuskubėjau į vonią. Greitai apsipraususi išlėkiau iš vonios. Pagriebusi pačius pirmus pasitaikiusius rūbus, kurie buvo suplėšyti džinsai ir paprasta pilka maikutė, trumpomis rankovėmis, apsivilkau juos. Pagriebusi telefoną išlėkiau iš kambario.

Nubėgau į koridorių ir pasiėmiau pačius pirmus pasitaikiusius batus. Tai buvo juodi aukštakulniai, jie net ne mano, bet neturėjau laiko ieškoti savųjų. Apsiovus batus ir dar pagriebusi švarkelį, išėjau iš namų.

Lauke pamačiau Jungkook. Jis kalbėjosi telefonų ir atrodė rimtas. Ir karštas. Ir vėl! Lisa raminkis!

Pamatęs mane, vaikinas baigė pokalbį ir įsidėjo telefoną į kelnių kišenę.
Bet greitai susiraukė. Kas atsitiko? Jungkook priėjo arčiau.

- Manau tau reikia persirengti,- jis pasakė ir bakstelėjo pirštų į mano pilvą.

- O kas blogai su mano apranga?- paklausiau. Pažiurėjau į savo aprangą. Ji galėtų būti ir geresnė, bet aš skubėjau.

- Tu per daug atskleidi savo kūno. Ten yra daug vyrų ir nenoriu, kad jie žiūrėtų į mano merginą,- rudaplaukis tarė ir švelniai paėmė mane už rankos.

- Tu žinai, kad tu man vienintelis ir man kitų nereikia,- pasakiau, bandydama nuraminti vaikiną. Jei eisiu persirengti tai jis gali pavėluoti į darbą.

- Bet jie žiūrės į tave,- liūdnai tarė Jungkook ir švelniai mane apkabino, uždėdamas rankas ant mano liemens ir padėdamas savo galvą ant mano peties.

- Niekas į mane nežiurės,- nusijuokiau. Jungkook buvo mielas. Jis turi daugybę įvairių pusių. Viena minutę jis rimtas, o kitą jau gali būti linksmas. Vienu metu jis mielas, o kita akimirką jis toks karštas, kad atrodo jog nebesusivaldysiu. Bet mane žavėjo kiekviena jo pusė. Aš jį myliu toki koks jis yra. O jis yra mano Jungkook. - O dabar važiuokim, kol nepavėlavai.

Vaikinas nenoriai paleido mane ir mes nuėjom iki mašinos. Jis atidarė man dureles ir aš sukikenau, man visad patiko toks mielas jo elgesys. Įlipau į mašiną. Jungkook taip pat įsėdo į mašiną, prie vairo.

- Mažyte, svarbu saugumas,- rudaplaukis pasakė ir pasilenkęs užsegė man diržą. Sugrįžęs į savo pradinę padėtį, vaikinas taip pat užsisegė diržą ir užvedė mašiną.

Jau stovėjau prieš tėčio kompaniją. Per laiką, kuri važiavome, su Jungkook labai įnirtingai diskutavome (labiau šaukėm vienas ant kito, negu diskutavome) ar reikia pranešti tėčiui apie mūsų draugystę. Nusprendėm, kad nereikia to slėpti. Anksčiau ar vėliau jis sužinos. Taip pat vaikinas mane patikino, jog nieko blogo nenutiks jei pasakysim. Tai juk mano tėtis, jis turėtu džiaugtis už mane.

Praėjus pro apsaugą, įėjom į kompaniją.

- Sveiki, pone Jeon,- išgirdau merginos balsą ir iškart atsisukau į tą pusę. Pamačiau merginą stovinčią registratūroje. Ji maloniai šypsojosi. Pamačiusi mano ir Jungkook rankas šiek tiek sutriko, bet šypsena vėl atsirado jos veide.
Jei ji kokia kalė, kuri nori mano Jungkook, tai prisieku aš ją...

- Sveika, Seolhyun. Ar ponas Kim kabinete? - Jungkook kalbėjo maloniai. Per daug maloniai. Net nepastebėjau, kaip mano nuotaiką subjuro.

- Ponas Kim savo kabinete,- mergina linktelėjo.

- O Lisa, ką čia veiki?- prieš mane išdygo Jimin. Jungkook kažką minėjo, kad jie dirba kartu.

- Atėjau pas Jungkook į darbą,- plačiai nusišypsojau, paslėpdama savo niūrią nuotaiką, dėl tos Seolhyun.

- Na sėkmės jums, o aš einu kabinti merginos registratūroje,- paskutinius žodžius jis pasakė tyliai ir nuėjo. Nusijuokiau nuo jo elgesio.
Kaip Jimin ir sakė jis buvo prie tos merginos. Jis kažką jai pasakė, o ji kikeno. Puiku, gal nelis prie mano vaikino.

Ėjome ilgu koridoriumi. Pasiekę liftą į jį ilipome. Kai pasiekėme reikiama aukštą išlipome iš lifto ir ėjome link kabineto ilgu koridoriumi. Jungkook atidarė duris, mane įleido pirmą.

- Čia mano kabinetas,- jis pasakė. Apsidairiau. Stovėjo lentynos su dokumentų aplankais. Buvo stalas, apkrautas visokias daiktais, taip pat už stalo stovėjo didelė, odinė kėdė. Buvo didžiulis langas, beveik per visą sieną, pro jį buvo galima matyti Seulą. Vaizdas atrodė nuostabiai. Čia buvo ir dar keletu daiktų, bet nekreipiau į juos dėmesio.
Atsisėdau ant jo kėdės. Tada ant stalo pamačiau popierėlį.

- Kas čia?- tyliai sumurmėjau, bet Jungkook išgirdo ir atsisuko.

- Na čia. Na...

Paėmusi popierėlį atsukau jo kitą pusę.