20 dalis

77 3 0
                                    

**Alisha POV**
Pavalgiusi, padėjau lėkštę ant spintelės ir nuėjau prie stalo, pasižiūrėti bylos. Tik dabar pastebėjau, jog ant stalo guli mano telefonas, kurį turbūt atnešė Liza. Įjungusi jį pastebėjau nuo Zayn ir Niall praleistus skambučius. Zayn nepadėtų man, bet Niall gali. Parašiau jam užkoduotą žinutę su trumpaisiais žodžiais kuriuos žinome tik mudu. Netrukus iš jo gavau žinute su numeriais. Paskambinau vienam iš jų ir paaiškinau visą Charlie situaciją. Jis prižadėjo, jog viską sutvarkys. Peržiūrejusi visą bylą ir supratusi, jog tai iš tikrųjų buvo nelaimingas atsitikimas, padėjau viską į vietą. Nusibodo sėdėti šitame slegiamame kambaryje, todėl pasiėmusi telefoną, išėjau iš jo. Kad ir kas čia per pastatas buvo, bet man čia patiko. Čia buvo tobulas dizainas. Išgirdau verkiantį berniuką ir nuėjau link jo. Jis buvo iš lovytės išmetes savo žaislą. Pakėliau jį ir įkėliau jam į lovą. Apsižvalgiau ir pamačiau ant spintelės nuotrauką. Dviejų, mažų mergaičių nuotrauką. Tai buvau aš ir Liza. Negaliu ja pasitikėti kai ji tiek daug man visko pridariusi. Išėjau iš kambario ir nuėjau į lauką. Čia buvo ramu, kol netoliese nenustojo tamsi mašina...

**Charlie POV**
Gulėjau lovoje kol išgirdau ateinančią žinutę, pasiėmiau telefoną ir atrakinęs jį, perskaičiau geriausią žinutę. Aš išteisintas! Šokau iš lovos ir greitai apsirengęs, susiradau savo žmoną, ji buvo begalo laiminga dėl to. Nuėjau į Alishos kambarį, bet jos čia nebuvo. Pažvelgiau pro langą, ji buvo lauke. Greitai nuėjau iki jos.
- Tavo dėka aš išteisintas. - Laimingai pasakiau ir ji nusišypsojo.
- Džiaugiuosi, dabar gal galėčiau grįžti namo? - paklausė ir aš palinksėjau galvą.
- Gerai, parvežti?
- Pareisiu, iki. - Tarė ir nuėjo link vartų, pro kuriuos apsauginiai jai leido išeiti. Šita mergina auksas, džiaugiuosi, jog ji padėjo man.

**Niall POV**
- Zayn nebus labai laimingas tai sužinojęs. - tariau, kai sustabdžiau mašiną.
- Jis pats kaltas, bet kokiu būdu, jis nesutarė su juo.
- Na, gal ir tiesą sakai...

**Zayn POV**
- Labas, Malik. - Tarė iki kaulų pažįstamas balsas.
- Mažyte? - apsisukau ir pamačiau ją. Savo žaliaakę, kurios buvau begalo pasiilgęs. Ji puolė man į glėby ir apsiverkė.
- Atsiprašau už tai ką padariau... Bet Charlie nekaltas dėl tavo tėvo mirties. Turiu visą jo bylą, jis net nesureagavo kai paėmiau ją, privalėjau jį išteisinti arba jis mane ten būtų laikęs nežinau kiek ilgai...
- Maže, parodyk ją. - Pasakiau ir ji padavė man sektuvą, viską perskaitęs ir peržiūrėjės vaizdo įrašą, supratau, jog iš tikrųju tai buvo tik savigyna.- Aš tiek metų jį kaltinau... - daugiau nieko nebesakiau, tik apkabinau Alisha stipriai, stipriai.
- Per tiek laiko kol buvau pagrobta, supratau, jog tave vis dar tebemyliu... - Tarė ir mano širdis pradėjo stipriai plakti.
- Ir aš tave myliu meile. - Tariau ir pabučiavau ją.
Po dvejų valandų miego, nusileidom su Alisha į pirmą aukštą. Visi pamatę mūsų sukabintas rankas, pradėjo džiūgauti.
- Tai ta proga gal filmą pažiūrim? - pasiūlė Harry ir visi sutikom.
Šiuo metu galiu pasakyti tik tiek, jog visi man yra begalo brangūs, o ypač Alisha ir mūsų vaikai...

My Stupid Life ( Z.M; Užbaigta )Where stories live. Discover now