My Stupid Life ( Z.M; Užbaigta )

8 dalis

- Harry! - sušukau ir pribėgau prie Harry. Jo pulsas vis dar buvo, kas reiškė jog jis gyvas.
- Alisha! Jam viskas gerai? - paklausė manęs Lėja, bet aš jai tik liepiau paimti vaikus ir eiti į vidų. Pažvelgiau į vietą iš kurios bėgo kraujas, pažvelgiau į ranką, o joje buvo ginklas. Jis pats į save šovė?! Nubėgau į vidų ir susiradusi Zayn, greitai jam viską papasakojau ir su jo pagalba parnešėm Harry į vidų.
- Zayn, manau jis pats į save šovė. Kai Lėja nuvedė vaikus į vidų, jo rankose pamačiau ginklą iš kurio buvo šauta.
- Na nežinau, bet išsiaiškinsiu tai. Bėje, kaip Zack? - paklausė atsisėdęs ant kėdės.
- Jam viskas gerai. - Pasakiau ir jau norėjau išeiti, bet jis sulaikė mane už rankos. - Paleisk.
- Nejaugi tik tiek tekalbėsim? - paklausė ir pažvelgė man į akis. Nežinau kodėl, bet jis atrodė per daug ramus.
- Zayn, tau viskas gerai? - paklausiau ir pamačiau kaip jo akys pavirsta juodomis. Dėl ko jis supyko?
- Tu manęs klausi ar man viskas gerai?! Čia tavęs reikėtų klausti Alisha. Tu bendrauji su manim tarsi su svetimu žmogumi, nors buvau tavo vyras ir esu mūsų vaikų tėvas. - Jis tikrai buvo labai supykęs...
- Jeigu tu tikrai buvai mano vyras tai kodėl tu mane pagrobei?! Kodėl tu mane čia laikai uždaryta? Kodėl, Zayn, kodėl?! - šaukiau ant jo ir nepajutau kaip akyse susikaupė ašaros, kurios po kelių akimirkų jau pradėjo riedėti mano skruostais...
- Eik... - nieko daugiau neatsakęs paleido mane ir nuėjo į savo kėdę. Pasijutau tikrai blogai, pati nesuprantu kas vyksta su manimi. Nors aš myliu Zayn, bet jausmai nebe tokie kaip anksčiau, jie kitokie... Nutraukusi savo mintis išėjau iš kabineto. Šiuo metu labiausiai norėjau būti viena kažkur tamsoje ir verkti. Viena priežastis dėl kurios turėjau būti ištverminga, tai Ashley ir Zack. Ėjau tamsiais koridoriais, kol priėjau kažkokius pirmą kartą matomus kambarius. Nebūčiau aš jeigu nepažvelgčiau kas jose. Atidariau duris ir tikrai nustebau.
- Marcus?
- Oo, Zayn žaisliukas atėjo. - Nusijuokė ir pamačiau ant jo veido keletą mėlynių. Kas čia pasidarbavo? - Kažin Zayn žino jog tu čia?
- Ne tavo reikalas. - Sumurmėjau ir apsisukau eiti, bet buvau greitai grąžinta atgal į kambarį. - Paleisk - sušnypščiau, kai jis mano ranką spaudė vis labiau prie sienos. - O Zayn tikrai neblogą žaisliuką išsirinko. - Pasakė ir palietė mano veidą...

<...>

Šiuo metu jaučiuosi dar didesnė šiukšlė gyvenime, jis manimi suknistai pasinaudojo ir niekas mano šaukimų negirdėjo... Ėjau link savo kambario, bet staiga pradėjo lietis vaizdas ir aš nukritau ant šaltų grindų...
Atsibudau su milžinišku galvos bei viso kūno skausmu, o dar negana to buvau ne savo kambaryje, o kažkurios iš Zayn merginų. Puiku, dar pasakykit jog esu tos peroksidinės kambaryje... Bet pažvelgusi į nuotrauką kuri stovėjo ant spintelės, supratau jog esu gero žmogaus kambaryje.
- Kaip tu? - paklausė iš vonios išėjusi Lėja. - Radau tave nualpusią, todėl paprašiau kelių apsauginių pagalbos ir atnešėme tave čia.
- Galiu pasakyti tik tiek, jaučiuosi didžiausia šiukšlė visame pasaulyje kuriai laikas pasitraukti.
- Ei, kas nutiko? - paklausė ir tuo metu į kambary įsiveržė Niall.
- Alisha, tau viskas gerai? - jo akyse pastebėjau rūpestį, kurio man taip trūko.
- Taip. - Pasakiau ir bandžiau nusišypsoti nuslėpdama savo skausmą...
- Žinau, kad meluoji, bet neklausinėsiu. - Pasakė ir sustingo. - Zayn žino kas tau nutiko?
- Nemanau ir tegul nesužino... - Sumurmėjau ir pamačiau abėjų veiduose nuostabą. - Ką?
- Jūs susipykot? - paklausė Lėja, bet aš nieko neatsakiau tik nukreipiau temą.
- Man viskas gerai, galiu jau eiti į kambary? - Paklausiau jų ir Niall palinksėjęs galvą davė man teigiamą atsakymą. Bandžiau atsistoti, bet skausmas perėjęs per visą kūną privertė mane kristi atgal į lovą...

- Alisha, ką tu slepi? - paklausė Niall, bet aš nieko neatsakiau tik dar kartą bandžiau atsistoti nekreipdama dėmesio į skausmą, ir man pavyko. Per kelias minutes skaudaus ėjimo atsiradau savo kambaryje ir kritau miegoti. Man velniškai viską skaudėjo. Bet užmigti nesugebėjau, man vis nedavė ramybės mintys. Šiuo metu mačiau tik vienintelę išeitį, pasitraukimą... Atsikėliau iš lovos ir nuėjau į vonią. Susiradau peiliuką ir pridėjusi jį prie riešo, dar kartą pažvelgiau į savo atvaizdą veidrodyje kuris atrodė apgailėtinas ir pasiryžusi lemtingam žingsniui, brėžiau liniją, kuri privalo būti paskutinis veiksmas mano gyvenime...