My Stupid Life ( Z.M; Užbaigta )

21 Dalis

Ryte atsibudau nuo triukšmo už lango. Kas per žmogus gali man trukdyti?! Greitai apsirengiau ir išėjau į lauką. Džiaugiuosi, jog turėjau apsauginius, už vartų buvo Zayn kuris šaukė ant apsaugininko jog jį įleistų. Galvojau, jog jis pasidavė...

- Stil, įleisk jį. - sušukau apsauginiui ir jis atidarė vartus. Zayn nieko nelaukęs pradėjo bėgti link manęs. Jūs rimtai?

- Alisha, maldauju grįžk pas mane - tarė kai apkabino, bet aš išsilaisvinau iš jo glėbio ir atsitraukiau nuo jo.

-Žinai, Zayn, kai per dažnai atleidi žmogui jis ima tuo naudotis ir tave vis labiau skaudina nes žino jog atleisi. Tas pats ir su tavimi, Zayn. Per dažnai tau atleidau... Sudie, gero tau gyvenimo... - tariau paskutinius žodžius ir įėjau į namo vidų. Ant širdies iškart palengvėjo, kai ištariau šiuos žodžius. Jis vertas to. Jis vertas to skausmo, kurį pats man sukėlė...

Daugiau nebegalvojau apie Zayn, ir nuėjau pas Zack. Tiesa, kai vakar dar būdama LA paskambinau Nicollei ir viską papasakojau, ji pasakė, jog kitame mieste turi didelį namą kuriame negyvena, todėl leido man čia pagyventi. Apsaugininkus parūpino taip pat Nicolle. Nežinau iš kur Zayn sužinojo šito namo adresą, bet aš jo ramybei nepaliksiu kol neatkeršysiu.

**Zayn POV**

- Pone Malik, gavom adresą - vos išgirdau šiuos žodžius, iškart pakilau nuo kėdės. Nuo pat vakar vakaro nemačiau Alishos, ji lyg sniegas, dingo...

- Duok - tariau ir nieko nelaukęs pasiėmiau iš apsauginio adresą ir greit nusileidęs žemyn susiradau mašinos raktelius. Važiavau lėtai, nes šitos gatvės beveik nepažinojau. Pamačiau tamsiai rudą namą, šitas. Privažiavau vartus ir išlipau.

- Čia gyvena Alisha? - paklausiau apsauginio kuris buvo už mane žemesnis.

- O kas jūs toks būsite?

- Jos vyras.

- Ponas Malik? - kiek jis gali klausinėti?!

- Taip, o dabar įleisk

- Atleiskit, pone, bet jūsų negalime įleisti. - pasakė žodžius nuo kurių man tik dar labiau sukilo pyktis.

- Įleisk! - jau sušukau.

- Stil, įleisk jį. - sušuko iš namo išėjusi Alisha.

- Alisha, maldauju grįžk pas mane - tariau kai apkabinau ją, bet ji išsilaisvino iš mano glėbio ir atsitraukė nuo manęs.

-Žinai, Zayn, kai per dažnai atleidi žmogui jis ima tuo naudotis ir tave vis labiau skaudina nes žino jog atleisi. Tas pats ir su tavimi, Zayn. Per dažnai tau atleidau... Sudie, gero tau gyvenimo... - tarė ir nuėjo į namą. Ką po velniais aš tokio padariau jai? ką?! Aš taip lengvai nepasiduosiu.

Visas suirzęs išvažiavau iš ten. Važiavau dideliu greičiu ir jį viršijau, bet man nerūpėjo. Man rūpėjo tik vienas - susigrąžinti Alisha.

**Alisha POV**

Nutariau nuvažiuoti iki parduotuvės, nes namuose beveik nebėra maisto. Zack palikau pas Nicolle, jie puikiai sutaria. Susiradusi laisvą vietą mašinų aikštelėje, pasistačiau mašiną. Išlipusi ją užrakinau ir ėjau link parduotuvės. Mašinų aikštelėje pamačiau juodą range rover, čia Zayn mašina. Gerai jog prieš tai pasidažiau, greičiau susirasiu kokį ,,draugą'' . Įėjau į parduotuvę ir patraukiau link prekių. Eidama viename skyriuje pamačiau visai gražų vaikinuką, jam apie 25. Atsistojau netoli jo ir bandžiau paimti nuo aukščiausios lentynos kažkokį gėrimą, bet nepavyko.

- Am, padėti? - nusijuokė ir nuėmė man gėrimą.

- Ačiū - tariau.

- Mark, koks tavo vardas? - paklausė.

- Alisha. - akies krašteliu pamačiau Zayn. Jis buvo netoli ir viską matė. - Okey, štai imk mano numerį, dabar turiu eiti - sumaliau greit ir padaviau jam savo vizitinę bei greit iš ten pasišalinau. Sakysit kvaila duoti savo vizitinę visiškai nepažįstamam žmogui, na bet aš noriu paerzinti Zayn ir pradėti naują gyvenimą, o naujos pažintys man pravers. Dar biški pasiemusi prekių, nuėjau prie kasos. Už viską susimokėjusi išėjau iš parduotuvės, paskui mane Zayn.

- Alisha! - sušaukė, aš neatsisukau tik ėjau link savo mašinos, jis mane sekė.. Atsidariau bagažinę ir įsidėjau maišus.

- Ko nori Zayn? - tariau ir uždariau bagažinę.

- Ką visa tai reiškia?!

- Kas? apsipirkimas? - apsimetinėjau kvaile ir toliau - na tai žinai, tai yra kai žmogus ateina į pard....

- Ne tai! - sušuko ir pertraukė mane. - o tai, kad tu davei jam savo vizitine.

- Visų pirmą, nešauk. O visų antrą, kas tu toks jog man aiškintumei ir vadovautumei kas galima, kas negalima? ką daryk, ko nedaryk? aš ne vaikas, suprask, pati puikiai žinau ką darau.

- Taip neatrodo...

- Man nesvarbu kas kaip kas atrodo. Zayn, - tariau ir pagaliau pažiūrėjau jam į akis, - aš mačiau daug daugiau tavo klaidų, tad ir neaiškink man.

- Tu matei daug mano klaidų iš kurių galėjai suprasti, jog taip elgtis negalima.

- Bet kaip matai, nesupratau - tariau ir atsirėmiau į mašiną.

- O turėjai suprasti... Alisha, - kreipėsi į mane ir paėmė mano ranką. - žinok, aš visada tave mylėsiu, kad ir kas benutiks. - paskutinį sykį tarė ir nuėjo...