My Stupid Life ( Z.M; Užbaigta )

35dalis

- o tu bent žinai kur jis išvažiavo? - paklausė dar kartą Zayn. Šiuo metu sėdėjome virtuvėje ir bandėme ieškoti variantų kur šiuo metu gali būti Niall, bet sekėsi sunkiai...
- paskutinį kartą susitikom kai jis laimėjo lenktynes ir išvažiavo namo.
- jo niekas nesekė? - jam ištarus šiuos žodžius prisiminiau kaip jį bandė nušauti Sial pakalikas, juk jį sučiupom taip?
- Sial pakalikas jį norėjo nušauti, bet sutrukdėm ir mūsų apsauginis sakė, kad parveš jį čia. Po velnių kur Fernandes?! - sušukau ir išbėgau į lauką, apsidairiau, bet jo mašinos neradau. Jis kažką rezga, prisiekiu. Išgirdau, kad Zayn kažkas skambina, jis nelaukdamas atsiliepė. Nesiklausiau pokalbio ir grįžusi į vidų stengiausi toliau galvoti, bet Zayn man sutrukdė. Jo veidas buvo neįskaitomas, o ir akys patamsėjusios.
- kažką sužinojai? -paklausiau.
- taip. Jis ligoninėje, pasirodo tas pakalikas pabėgo ir pasitaikius progai pašovė Niall. - iš po šitų žodžių mano kūnas nutirpo, o akyse pradėjo viskas lietis. Žinojau tik tai, kad Niall dabar ligoninėje tik per mane...

<...>

Atsimerkiau, bet greit vėl užsimerkiau, nes šviesa per daug spindėjo į akis. Girdėjau pypsinčius aparatus ir kažkieno žodžius:
- Ji bunda! kvieskite daktara! - kažkas sušuko ir aš supratau kur aš. Aš ligoninėje, bet kodėl? stengiausi prisiminti, bet prisimenu tik tai, kad akyse vaizdas pradėjo lietis, ir viskas. Daugiau nieko, tik tamsa... Netrukus į
palatą sugužėjo daktaras su seselėmis. Dar kartą pabandžiau atsimerkti ir man pavyko. Stebėjau daktaro veiksmus, bet neklausiau ką jis kalbėjo, man svarbiau kur Niall...
-Zayn - vos girdimai prakalbau - pakvieskit Zayn. - nors ir žinojau, kad jo čia gali ir nebūti, bet tikėjausi jog jis čia. Netrukus į palatą įėjo jis.
- kaip tu? - paklausė, bet man tai nerūpėjo.
- Niall, kaip jis? - paklausiau klausimo į kurį labai norėjau išgirsti atsakymą.
- Jam viskas gerai, žaizda negyli, todėl turbūt jau rytoj jį paleis iš ligoninės. Bet dabar svarbiau tavo sveikata, gydytojas minėjo, kad tavo organizmas labai silpnas todėl būsi čia dar apie dvi dienas kol sustiprėsi.
- aš čia tiek nebūsiu - tariau ir norėjau atsikelti, bet Zayn strukdė...
- būsi čia iki tol, kol atsigausi. - tarė ir sugrąžino mane į vietą. Nekęnčiu kai jis vadovauja, ypač dabar. Kas jis toks, kad man vadovautų? Ai taip, mano vaiko tėvas, bet tai nieko nekeičia. Pažvelgiau į Zayn akis, kurios šiuo metu buvo įsmeigtos tiesiai į mane. Jo akyse mačiau rūpestį ir gailestį, pirmą kartą matau jį tokį. Net kai Zack susižeisdavo jis nebūdavo toks.

- Galiu nueiti pas Niall? - paklausiau ir mintyse prašiau Dievo, kad leistų, aš labai norėjau sužinoti kas įvyko šiąnakt.

- Ne - šaltai tarė ir išėjo iš palatos. Kas jam po velnių darosi? Juk sakė, kad jam viskas gerai. O gal jis man melavo? Gal Niall tikrai nėra viskas gerai kaip Zayn man sakė? Norėjau keltis ir eiti pas jį, bet į palatą įėjo daktaras. Aš jį kažkur mačiau, prisiekiu.

- Jau atsibudai? - nusijuokė savo šlykščiu juoku ir aš viską prisiminiau. Ta naktis, jo veiksmai, kai po tos nakties tiesiog norėjau mirti ir niekada čia negrįžti.

- Ko tau?! - sušukau ir jaučiau kaip akyse kaupiasi ašaros, negaliu pasirodyti, kad prisimenu tą naktį ir jog jo bijau...

- Na, juk prisimeni tą naktį, gal pažaiskim vėl? - nusišypsojo savo šlykščia šypsena ir štai, mano visos jėgos bei stiprybė mokyti kitus, išnyko ir aš nieko negalėjau pakeisti...

**Zayn POV**

Negalėjau jai imti ir tiesiog pasakyti, kad Niall komoje, negalėjau. O ir daktarai neleido ją nervinti dar labiau. Mačiau kaip daktaras įėjo į Alishos palatą, todėl nutariau išeiti iš ligoninės. Vos išėjęs iš ligoninės išsėmiau cigarečių pakelį ir išsėmęs vieną cigaretę, prisidegiau. Įtraukiau į plaučius nuodingų dūmų, kurie šiuo metu tik ramino mane. Nekęsdavau kai viskas slysdavo man iš kojų. Niall komoje ir nežinia kiek jis joje bus, Alisha... Alishos organzimas nusilpęs dėl ko ji privalės gulėti ligoninėje mažiausiai dvi paras. Baigęs rūkyti, užgesinau likusią cigaretės dalį, ir išmečiau. Pažvelgiau į ligoninės langą kurioje turėjo gulėti Alisha, bet pro jį nieko nesimatė. Įėjęs į ligonine pamačiau kaip Alisha išbėga iš savo palatos visa apsiverkusi, nesupratau kas jai.

- Alisha - sušukau ir ji vos mane pamačiusi puolė į glėbį, ji visa drebėjo. - kas tau? - paklausiau ir ji tik dar stipriau mane apsikabino.

- Aš, aš... - ji mikčiojo, todėl paėmęs ją už rankos pradėjau vesti link palatos, bet ji sustojo prie durų ir net neketino eiti į palatą. - Neisiu ten - mačiau kaip jos akys sublizgėjo todėl tik pradariau duris ir negalėjau patikėti. Ten gulėjo tas pats daktaras kuris įėjo į jos palatą prieš man išeinant iš ligoninės.

- Po velnių, kas čia įvyko?! - sušukau ir išgirdau kaip Alisha pradėjo dar labiau verkti.

- Jis... Jis bandė mane iš... - nebaigė sakinio, nes ji nualpo. Spėjau ją pagauti ir nunešęs ant lovos, uždariau duris. Šitas lavonas bandė ją išprievartauti! Apverčiau jį, kad galėčiau pamatyti jo veidą, ir atrodo mano visas kūnas nutirpo. Čia tas pats kuris ją išprievartavo kai ji buvo nepilnametė, po velnių kodėl aš turėjau išeiti! Pamatęs netoli jo ant grindų šukes, supratau, kad Alisha gynėsi. Patikrinau jo pulsą ir nustebau kaip jis dar išvis gyvas. Parašiau Liam žinutę, kad kuo  greičiau čia atvažiuotų kol neatėjo kas nors iš seselių. Po kelių akimirkų jis jau buvo čia ir nieko nepastebėtas išnešė tą lavoną man iš akių. Pažvelgiau į Alisha, kuri vis dar buvo nualpusi. Perengiau ją ir paėmęs ją ir jos daiktus išėjau iš ligoninės. Atrakinau automobilį ir paguldžiau Alisha ant galinės sėdynės, o daiktus padėjęs į bagažine įlipau pats į automobilį ir išvažiavau link namelio kur visi praleisime šiek tiek laiko. O kai Niall pabus iš komos, nusivešime jį ten. Jis visada norėjo ten gyventi, bet vienas vis nenorėdavo, kodėl gi neišpildžius jo noro? 

- Zayn? - galima sakyti pašokau iš savo vietos, kai išgirdau Alishos balsą.

- Negąsdink taip. - bandžiau nusijuokti, bet matydamas jos liūdną veidą, ne kaip sekėsi. - Jis tau kažką padarė? - paklausiau ir mačiau kaip šis klausimas ją galutinai išmušė iš vėžių...

Prižadu, sekanti dalis bus linksma :>