11 Dalis

439 43 2
                                    

Valgykla atrodė lyg žiurkių lizdas

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Valgykla atrodė lyg žiurkių lizdas. Visur tik pasipūtusios kalės apkalbinėjančios už save žemesnius. Lyg būtų šios skylės karalienės, nors viso labo buvo tik šiukšlės. Smagumėlis, du mėnesiai per kuriuos pasimėgausiu žlugdydama šias bjaurybes.

Pagavau Rijanos žvilgsnį, ta šliundra buvo tokia pikta jog pakėlė man nuotaiką. Tačiau šalia jos sėdėjo Lijana, mergina kuri ir pradėjo patyčias prieš Ebe. Su ja dar ketinau pasismaginti.

- Ebe, pagaliau grįžai. – Mane apkabino sesers geriausias draugas Neilas. – Kodėl zuikeli nepranešei, būčiau pasitikęs prie durų, tau tikriausiai buvo labai sunku. Mano mažute, viskas bus gerai, kartu tai ištversime.

Jam atsitraukus suraukiau antakius ir užspaudžiau kvėpavimą. Dar truputis ir būčiau apsivėmusi nuo jo saldžių moteriškų kvepalų. Sulaižyti šviesiai rudi plaukai, o pilkas akis slėpė keturkampiai akiniai. Tobulai išpešioti antakiai ir liūdnas, rūpesčiu persisunkęs jo žvilgsnis priminė valkataujančio katino prašančio gabalėlio dešros.

Tik čia buvo viena problema.

- Dar kartą mane paliesk ir sulaužysiu tau galūnes, supratai?

Neilas sutrikęs išsižiojo, o aš nieko nelaukdama nuėjau ir užsisakiau savo maisto. Ebė buvo vegetarė, bet neketinau dėl jos tapti ir aš. Dievinau mėsą ir nežadėjau artimiausiu metu jos atsisakyti.

- Ebe, atrodai lyg ne sava, gal sergi? – mums atsisėdus prie laisvo staliuko vaikinas pabandė paliesti mano ranką, bet mano veido išraišką ji akimirksniu sustabdė. – Kira, - išsprūdo žodis ir jis akimirksniu užsičiaupė.

- Gal galėtum garsiau? Na žinai, kad puse mokyklos išgirstų, - vyptelėjau ir primerkiau akis. – Man bus nesunku sužlugdyti ir tavo gyvenimą Neilai. Pradėčiau nuo to, kad esi siaubingai prastas aktorius, kiek laiko vaidini gėjumi, kad patrauktum jos dėmesį?

- Aš esu, - pradėjo mikčioti jis, o aš išsišiepiau.

- Nori, galiu duoti testą? – kilstelėjau antakį ir Neilas užsičiaupė. – Aš ne idiotė atskiriu gėjų tad neknisk man proto.

- Gerai, tu laimėjai. – jis ištiesė rankas ir nuleido akis žemyn.

Neilas buvo pirmasis Ebės ir tikriausiai vienintelis draugas šiame sumautame mieste. Aš viską žinojau apie jį, o sesuo jam papasakojo ne tik apie mane, bet ir apie Larą. Ji juo pasitikėjo ir ne be reikalo. Šis mulkis ją buvo įsimylėjęs taip seniai jog dėl jos ryžosi apsimesti gėjumi, susilaukti patyčių ir stūmimų iš kitų paauglių, ir visgi aš jo nekaltinau.

- Tai, kaip ji? – po ilgos tylos galiausiai jis išdrįso manęs paklausti.

- Reikės laiko, bet viskas susitvarkys.

Mano žodžiai neskambėjo tvirtai, bet aš nuoširdžiai tikėjausi, kad viskas susitvarkys tik reikėjo Ebei duoti laiko, o ji jo turėjo į valias. Aš vietoj jos lankiau pamokas ir ketinau pabaigti šiuos metus puikiais pažymiais.

- Galbūt galėčiau ją aplankyti? – tyliai prabilo Neilas ir aš vos neužspringau.

- Nemanau, kad tai gera mintis.

- Kodėl?

- Todėl, kad tu užknisi, palik ją ramybėje arba aš tapsiu tavo košmaru. – Šyptelėjusi įsidėjau vištienos į burną ir pastebėjau į mane žvilgčiojantį Tailorą. Tas vaikinas tikra problema. 

Amžinai (✔️)Where stories live. Discover now