Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Grįžau namo ir apsidžiaugiau neradusi mamos. Ji pastaruoju metu elgėsi labai keistai. Radau net krūvą knygų „kaip bendrauti su paauglę dukra“. Visgi turėjau pripažinti, kad ji iš tiesų nuoširdžiai stengiasi.
Ebe radau savo kambaryje su gitara rankose ir išmėtytais popierių lapais kuriuose buvo užrašytos eilės. Jos plaukai buvo netvarkingai surišti į kuodą ir ji vilkėjo mano palaidine bei languotą sijoną su kuriuo dar neseniai lankiausi mokykloje. Pastebėjusi mane ji iš karto atsitiesė ir nusišypsojusi pradėjo rinkti lapus.
- Pagaliau grįžai, tėvai išvažiavo į viešbutį ir grįš tik rytoj po pietų, - išpyškino ji ir viską surinkus padėjo ant stalo. – Gersi kavos?
- Žinoma, - šyptelėjau ir numetusi rankinę įsikibau į jos ranką. – Ką veikei visą dieną?
- Mokiusi, po to tvarkiausi, na žinai. – Gūžtelėjo pečiais ir mums atsidūrus virtuvėje ji pradėjo daryti kavą. – Kira, - ji atsargiai atsisuko ir nuleidusi akis suspaudė savo pirštus. – Nežinau ar noriu laikyti istorijos egzaminą. Vos bandau mokytis, aš. – ji suspaudė lūpas, o po to giliai įkvėpė ir pažvelgė į mane. – Prisimenu jį, supranti?
- Taip, -linktelėjau ir įsidėjau cukraus į kavą su pienu. – Tai nelaikyk, ar jau žinai kur nori studijuoti?
- Norėčiau studijuoti drabužių dizainą. Arba namų interjerą, ką manai?
- Studijuok tai ką nori studijuoti.
- Bet tu negalėjai, - priminė man ji ir aš akimirką pagalvojau ar galėčiau studijuoti ką nors kito nei teisė, vargu.
- Aš ir nesiskundžiu, - vyptelėjau ir ji atsisėdo priešais.
- Kira, papasakok man viską, - paprašė sesuo ir aš sunėriau savo pirštus.
Dvejojau, bet ji turėjo žinoti tiesą, koks pašlemėkas iš tiesų buvo mokytojas Terveris. Jis padugnė kuri suviliojo Ebe ir dabar ketiną viską pakartoti iš naujo. Neslėpdama nieko papasakojau jai visas smulkmenas ir ką ketinu daryti. Visą laiką ji įdėmiai žiūrėjo į mane, o jos lūpos buvo stipriai sučiauptos. Primerktos mėlynos akys rėkti rėkė, koks blogas šis sumanymas, bet aš neketinau jo atsisakyti. Jis ir visi kurie nuskriaudė Ebę, pasigailės.
Baigusi kavą grįžome į mano kambarį. Ketinau nusiprausti ir pasiruošti vakarėliui į kurį mane turėjo pasiimti Erikas. Likus penkiolikai minučių iki dešimtos ketinau parašyti Tailiui, kad jau esu vakarėlyje. Būtų tikrai blogai jeigu jis sugalvotų pašniukštinėti Ebės namuose.
- Tikrai ketini ten eiti? – pasidomėjo ji kai jau rinkausi suknelę.
- Žinoma, juk tu sutikai, - priminiau jai, ir sesuo kaip mat išraudo. – Bet turiu ir kitų priežasčių, kodėl turėčiau ten pasirodyti, - mirktelėjau ir ištraukiau auksinės spalvos aptemptą suknele kuri vos dengė mano užpakalį.
- Kira, gal ką paprastesnio? – ji padavė man juodą suknelę be petnešėlių kuri nebuvo tokia trumpa kaip ankstesnė.
Atsidusau, nors suknelė ir nebuvo mano skonio, bet ji buvo pakankamai nebloga, kad užsidėčiau. Jau nekantravau kada atsidursiu vakarėlyje. Su šypsena veide patraukiau į dušą jau galvoje regzdama dar vieną siaubingą planą ir šiandien dar vienai padugnei sugadinsiu gyvenimą.
