Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
اوووه! هذه الصورة لا تتبع إرشادات المحتوى الخاصة بنا. لمتابعة النشر، يرجى إزالتها أو تحميل صورة أخرى.
- Iš proto išsikraustei? – užtrenkiau kambario duris ir nusviedžiau peruką ant žemės. – Dabar turėsiu eiti į suknistą vakarėlį kuriame bus prisigėrę mažvaikei manydami, kad yra labai kieti.
- Atleisk, Kira. – sesuo pastvėrė mano ranką ir patempė lūpą. – Maniau, kad tai gera mintis, aš tikrai stengiausi.
Giliai įkvėpiau ir nužingsniavau prie veidrodžio. Papurenau plaukus ir įsmeigiau savo ledinį žvilgsnį į šalimais stovinčią seserį. Gerai, atkentėsiu sumauta vaikų pižamų vakarėlį ir pasistengsiu per daug su niekuo nekonfliktuoti.
Nusirengiau drabužius ir užsivilkau plačią juodą palaidinę. Ebė ir toliau stebėjo mane, o aš nuvirtusi ant jos lovos pastvėriau vieną pliušinį triušį ir mečiau jį į orą. Triušis nukrito ant žemės, o aš tingiai pažvelgiau žemyn.
- Visgi, turiu pripažinti, kad tau puikiai sekėsi apsimesti manimi. – Pasisukau šonu ir atrėmiau galvą ranka. – Kodėl visa laiką leidaisi žeminama tų kalių?
- Nes aš ne tu, - Ebe nuėjo prie spintos ir išsitraukė rausvus naktinius. – Tu nė neįsivaizduoji kaip aš bijojau. Maniau, kad širdis iššoks iš krūtinės.
- Neprašau tavęs tapti manimi, bet turėtum išmokti apsiginti.
- Kira, aš negaliu, Rijana ir kitos merginos žiaurios, jos ne kartą privertė mane klūpėti priešais jas, aš mieliau stengsiuosi būti nepastebėta nei bandysiu jas suerzinti.
- Gerai, bet šiuos likusius mėnesius neketinu slapstytis.
- Nemanai, kad kas nors pradės įtarti? – Ebė atsisėdo šalia ir padėjo priešais mane tą patį triušį.
- Nesijaudink dėl to, dėl tavęs galiu padaryti viską ir neleisiu daugiau niekam tavęs skriausti.
Sesuo atsigulė šalia ir užmerkė akis. O aš nuo pat pradžių iki pat pabaigos perkračiau jos ir Tailoro pokalbį. Ji pasirodė iš ties puikiai, visai kaip aš, tik trūko didesnio pasitikėjimo. Nenorėjau dar miego todėl pasakiau Ebei, kad einu atsinešti ledų ir užsimetusi jos rausvą chalatą nusileidau žemyn.
Vakarienė buvo tikra katastrofa, kai mudvi su sese grįžome namo visi buvo išsiskirstę. Tik maniau virtuvėje būsianti viena. Deja, ten prie stalo su taure vyno sėdėjo mama. Paraudusios jos akys išdavė, kad dar neseniai ji verkė. Susivėlę plaukai vis užkrisdavo ant jos akių ir ji lyg užprogramuotas robotas vis nubraukdavo į šalį. Stebėjau ją taip kelias minutes svarstydama ar neturėčiau jos čia palikti, bet visgi išdrįsau žengti į virtuvę.
- Ebe, mieloji, viskas gerai? – ji greitai nusivalė drėgną veidą ir nutaisė linksmą miną.
- Kaip visada, judu greičiau vienas kitą nužudysit, nei gražiai pasikalbėsit, ar ne?
Mama išpūtė akis ir akimirką įsistebeilijo į mane. Ji aiškiai išgirdo sarkazmą mano balse. Ilgai netrukus susivokė, kad priešais ją yra visai kita dukra. Ištraukiau ledus ir paėmiau du šaukštelius. Atsisėdusi šalia jos ištiesiau vieną šaukštą ir pastvėriau jos dar pilną taurę vyno.
- Žinau, tu teisi, - atsiduso ji. – Aš siaubinga mama.
- Ne, tiesiog akivaizdu jog tau dar daug ko reikia mokytis.
- Kira? – sustojau ir pažvelgiau į mamą. – Atsiprašau, kad aną dieną tau trenkiau.
Linktelėjau, nes nežinojau ką daugiau jai galėčiau atsakyti. Įėjusi į kambarį suvokiau, kad palikau ledus, bet tai buvo nebesvarbu, nes Ebė kietai miegojo.
