Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Oups ! Cette image n'est pas conforme à nos directives de contenu. Afin de continuer la publication, veuillez la retirer ou mettre en ligne une autre image.
Ebė turėjo nuosavą automobilį. Nepalyginsi su mano pikapu kurį tėvas nupirko už kelis šimtus. Ebės sniego baltumo audi atrodė lyg iš salono. Nieko keisto, sesuo jos niekada nevairavo. Jos patėvis ją apipylė dovanomis kurių ji neišnaudoja. Gaila, jos vietoje pasiimčiau viską kas geriausia. Esu savanaudė, bet būtent tai man ir leido išgyventi. Jeigu nebūčiau užsigrūdinusi, tėvas būtų mane užguęs.
Įsitaisiusi prie automobilio vairo jaučiausi nuostabiai. Ebės gyvenimas būtų kur kas geresnis jeigu ji būtų turėjusi mano charakterį. Tačiau dabar galėjau padėti seseriai ir nubausti visus kurie ją nuskriaudė. Ir ketinau pradėti dabar nuo stovėjimo aikštelės. Čia vyravo populiariųjų taisyklės. Jų šutvė automobilius statėsi paskutinėse eilėse, kuo toliau nuo mokytojų akių. Būtent ten ir pastačiau savo, o tiksliau Ebės automobilį.
Atvažiavau ankščiau, taip kaip ir sakė Ebė, mokyklos elitas jau stoviniavo aikštelėje. Papurenusi savo tamsius plaukus ir pastvėrusi raudoną rankinę išlipau iš automobilio. Užsidėjau tamsintus akinius ir nė nepažvelgdama į susibūrusią grupelę pradėjau eiti.
- Vaja, ar čia tik ne Harper? – Nusijuokė mergina, o tuomet pasigirdo ir vyriški krizenimai.
- Vaja, ar tik čia ne avių banda su nupešiota kekše? – nusiėmiau akinius ir nuvėriau priešais mane stovinčią blondinę.
Rijana Taren, mokyklos elitas, arba kitaip, šliundra kuri dulkinasi su savo vaikino geriausiu draugu. Na ir kalė, deja smegenų pas ją buvo tiek pat kiek ir pas besmegenį. Nuvėriau blondinę ryškiai mėlynomis akimis. Ji visa buvo dirbtinė. Papūstos lūpos, priaugintos blakstienos, net ir kontaktiniai lęšiai, o plaukai akivaizdžiai dažyti. Ji priklausė palaikymo komandai, bet nebuvo lyderė. Kitaip stovėtų priešais mane, o nesislėptų už savo avelių.
- Tai ar daug nuleidai? – vyptelėjo blondinė ir metė žvilgsnį į savo draugus. – Gal eik ir užbaik ką pradėjai.
- Mielai, - žengiau prie jos ir paėmiau vieną plaukų sruogą į savo pirštus. - Bet radau naują hobį, - apkabinau ją ir patraukiau jos plaukus į šoną. – Sunaikinti tokias šliundras kaip tu.
- Kaip tu drįsti, - ji stumtelėjo mane ir užsimojusi pabandė trenkti, bet aš sugavusi jos riešą trūktelėjau į save ir užlaužiau ranką.
- Nagi mažute, pasilinksminkime, - sušnabždėjau ir stumtelėjau ją į minią. – Kaip gera grįžti į mokyklą, buvau to jau pasiilgusi.
Pakedenau savo plaukus ir užsidėjusi akinius patraukiau į mokyklą. Buvau tikra, vaikinai šią akimirką spokso į mano užpakalį. Mano lūpas paliko šypsena, viskas vyko būtent taip kaip ir tikėjausi.
