Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Pamoka jau ėjo į pabaigą, o aš baiginėjusi daryti namų darbus žvilgtelėjau į atsidariusias sporto salės duris. Išėjo keli vaikinai garsiai kvatodamiesi ir mano žvilgsnis iš karto užkliuvo už tamsiaplaukio. Tai buvo tas pats vaikinas kurį užtikau su Rijana. Nuleidau akis vėl į knygą ir pieštuku baksnojau į sąsiuvinio paraštę.
- Nepamenu, kad būčiau tave pastebėjęs ankščiau, gražuole. – Jis sustojo tiesiai prieš mane, o jo draugai kikendami atsirėmė į sieną.
- Ji ta kur, - vienas vaikinas vis dar kikendamas parodė į riešą ir aš įsmeigiau žvilgsnį į tą pašlemėką.
Tačiau jie man nerūpėjo, o štai šis tamsiaplaukis buvo mano plano dalis todėl pakėliau į jį savo akis ir suklapsėjau blakstienomis. Prikandusi lūpą vos matomai šyptelėjau ir regis to pakako, kad prikaustyčiau jo dėmesį.
- Geriau paklausyk draugų, aš ta psichopatė kuri bandė persipjauti venas, - pasišaipydama dramatiškai pavarčiau akis ir vėl įsmeigiau žvilgsnį į knygą.
- Palikit mus vienus, - paliepė jis savo draugams ir tie vis dar kikendami pasišalino. Įdomu ar jie vis dar jį gerbs, kai jį pažeminsiu. – Atleisk, jie tikri idiotai, - tarsi atgailaudamas jis sušvelnino savo balso toną ir prisėdo visai šalia. Pernelyg arti nei derėjo, bet neatsitraukiau. Leidau mūsų pečiams susiliesti.
- Niekis, jau pripratau, - kilstelėjau antakį ir įsistebeilijau į jo rudas akis. O jis buvo tikrai patrauklus. Tvirto sudėjimo, tamsiaplaukis ir dar rudų akių. Būtent toks kokie man ir patinka.
Jis atsargiai mane nužvelgė ir tvardydamas sugniaužė pirštus. Žvelgdamas į mane jis tikriausiai matė dar vieną karštą merginą kurią nusitemps į lovą ir pasismaginęs išmes lyg kokią šiukšlę.
- Tai tu Ebė ar ne? – pasiteiravo jis suraukęs antakius. Regis jis buvo apie mane girdėjęs.
- Taip, o tu? – pažvelgiau į jį ir pastebėjau, kad vaikinas apsilaižo lūpas.
- Aš? – nusijuokė ir nutraukęs mūsų žvilgsnį įsistebeilijo į koridoriaus galą. – Erikas, keista, kad manęs nepažysti.
- Atleisk, nesivaikau populiariųjų ir tuo labiau su jais nesitrainioju.
- Viskas gerai, - vis dar juokdamas išlemeno ir tyčia palietė mano pirštus. – Norėtum artimiau susipažinti? Galėčiau padėti mokytis, paprastai vakarais esu laisvas.
Šyptelėjau, ne vakar buvau gimusi, kad nesuprasčiau užuominų. Jis kvietė mane ne mokytis, o su juo praleisti aistringą naktį. Kitu atveju būčiau nė negalvojusi ir sutikusi, bet dabar viskas buvo kitaip.
- Aš labai užsiėmusi, - prikandau lūpą ir liūdnai šyptelėjusi užverčiau knygą. – Bet penktadienį esu pakviesta į vakarėlį. Regis jis vyks Tailoro draugo namuose, nori kartu?
- Entanio vakarėlis? – jis suraukė antakius ir pašiaušė savo plaukus. – Nežinau, tas nevykėlis negali pasigirti gerais vakarėliais, o ten pasirodydamas galiu susigadinti reputacija. – Jis mirktelėjo man, o aš nuliūdusi nuleidau galvą.
- Aš irgi nelabai noriu ten eiti, bet Tailoras primigtinai reikalauja.
- Man atrodo jis mano, kad esi jo nuosavybė, - jis palietė mano skruostą ir aš pakėliau akis.
- Jeigu pasirodyčiau su tavimi gal jis atstotų? – kilstelėjau antakius į viršų ir jo veidą nušvietė plati šypsena.
- Dėl tavęs surizikuosiu.
Nuskambėjo skambutis, ir Erikas pakilęs nuo žemės pamojo man. Dar šūktelėjęs, kad tikisi su manimi susitikti per pietus pradingo sporto salėje. Nusimato iš ties puikus vakarėlis. Užvertusi knygą pakilau nuo žemės ir patraukiau į biologijos kabinetą.
