Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Mano nuotaika kaip mat pasitaisė kai per matematikos pamoką Rijana susikirto prie lentos. Buvo graudu ir apgailėtina kokia beviltiška ji buvo. Susirinkusi knygas patraukiau iš klasės. Norėjau dabar pat važiuoti namo pas Ebe. Sesuo šiandien ketino praleisti dieną su Neilu dėl to vaikinas po pirmos pamokos išlėkė pas seserį. Kaip romantiška, tuoj apsivemsiu.
- Kur eini? – sustojau ir piktai pažvelgiau į šviesiaplaukį. Jo žalios akys atsargiai mane nuvėrė.
- Nuo kada turiu tau atsiskaitinėti? Palik mane ramybėje, Taili.
- Neleisiu tau bėgti iš pamokų. Ar tos kvaišos vėl pasakė kažką?
Kodėl jis taip rūpinasi Ebe, ir būtent dabar? Kodėl po galais jis negalėjo jos apsaugoti prieš mėnesį? Manyje sukilo pyktis, norėjau jam gerai vožti per veidą, bet susitvardžiusi patraukiau prie spintelės.
- Pavaišinsiu pietumis jeigu išbūsi visas pamokas, ir nupirksiu kavos.
Pavarčiau akis, pietus ir kavą bučiau galėjusi ir pati nusipirkti, bet atsidusau ir linktelėjau. Vis dėl to visa tai dariau dėl Ebės, ir gal būt man pavyks iškamantinėti Tailorą apie jo jausmus Ebei, o gal turėčiau sakyti man?
- Eime į istorija, - paragino jis švelniai uždėdamas savo ranką man ant liemens. – Tu visad mėgai šią pamoką ir mokytoją Terverį.
- Jis grįžo? – pažvelgiau į šviesiaplaukį kuris išsišiepęs linktelėjo.
- Taip ir dabar pamokos vėl bus įdomios, - jis trūktelėjo mane į priekį ir aš nesipriešindama pradėjau eiti iki kabineto.
- Žinoma, - šyptelėjau nes pagaliau prasidės pati įdomiausia šio žaidimo dalis. – Sėdėsi su manimi?
- Nori, kad sėdėčiau su tavimi? – kilstelėjo antakį jis ir aš greitai linktelėjau. – Gerai, nes aš nieko prieš, galėsiu net padėti, daug praleidai na kai... – jis užsikirto ir pastebėjau kaip spokso į mano kairį riešą.
- Ar dėl to esi malonus? – sustojau prie pat durų ir atsargiai pažvelgiau į jį. Jis manęs gailisi ir tai buvo bjauru.
- Turėjau kažką daryti, bet tik stovėjau ir žiūrėjau. – Bandė teisintis jis. – Jeigu būčiau sukliudęs to nebūtų nutikę. – Jis palietė mano riešą ir man teko giliai įkvėpti, kad netrenkčiau jam per marmūzę. – Ir dabar tau nereikėtų taip elgtis.
- Paklausyk, Taili, - jis atsargiai pakėlė akis, bet jam akivaizdžiai nepatiko jo trumpintas vardas ir tai privertė mane nusišypsoti. – To nebeištaisysi, ir vargu ar tu būtum galėjęs sustabdyti tai kas nutiko.
Vaikinas atsiduso ir supūstelėjęs mano ranką paleido. Visgi neketinau jo taip paprastai paleisti. Sugriebusi jo pirštus sunėriau su savaisiais ir įėjau į pilną klasę kurioje akimirką pasidarė tylu. Visi tiesiog įkyriai spoksojo. O aš išmetusi nekaltą šypseną patraukiau į laisvą suolą. Visi tyliai pradėjo šnabždėtis, o Rijana akivaizdžiai rodė savo nepasitenkinimą. Tobula.
Ir tada dar nenuskambėjus skambučiui pasirodė ji. Mokytojas Terveris. Pagaliau žaidimas įgaus naujų spalvų. Laikykis šlykštyne, nes aš pasiryžusi sugriauti tavo gyvenimą taip kaip tu sugriovei Ebės.
