Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Pabudau skaudančia galvą. Sunkiai išsirobščiusi iš lovos pradėjau ieškoti savo telefono. Kai galiausiai radau sugebėjau trinktelėti galvą į spintos šoną ir užsigauti kojos mažąjį pirštelį. Keiksnodamasi susmukau ant lovos ir nuleidau galvą. Viskas aplinkui sukosi.
- Kira? - mano kambario durys prasivėrė ir aš garsiai atsidusau. - Gerai jautiesi? - paklausė Ebė ir aš nubraukiau susivėlusius plaukus.
- Kiek dabar valandų? - girgždančiu balsu sušnabždėjau. Mano burna buvo tokia sausa jog net gėlė gerklę.
- Po devynių, - ji priėjo ir atsiklaupusi savo šaltomis rankomis palietė mano kaktą. - Kodėl tiek gėriai?
- Iš nuobodulio, - prisipažinau ir pabandžiau šyptelėti.
- Eik į dušą nusiprausti, o aš padarysiu mums kavos ir tu viską papasakosi gerai?
Linktelėjau ir sunkiai atsistojusi atsirėmiau į stalą. Sesuo surinko mano drabužius ir padėjo nusigauti iki vonios kambario. Įsitikinusi, kad nenuskęsiu duše, ji paliko mane vieną ir nuskubėjo į virtuvę.
Paleidau karštą vandenį ir leidau savo kūnui atsipalaiduoti. Niekaip nesuvokiau kaip žmonės galėdavo atsipalaiduoti vos su šiltu ar net šaltu vandeniu. Man patiko karštis, patiko jausti šilumą, o ne atvirkščiai.
Praleidau duše ilgiau nei buvau pratusi. Kai gyvendavau pas tėvą tokio malonumo sau negalėdavau leisti. Jis visad man primindavo, kad reikia taupyti, gal ir nesame vargšai, bet tikrai ir ne milijonieriai, kad leistume vandenį kol triname galvą ar kūną.
Apsivijusi juodu rankšluosčiu grįžau į savo kambarį. Vis dar varvančiais plaukais užsimečiau platų pilką megztinį ir sportines kelnes. Kelis kartus nusausinusi plaukus rankšluosčiu įsispyriau į Ebės pūkuotas šlepetes ir nusileidau žemyn į virtuvę.
Iš pradžių maniau, kad man pasigirdo, o kai suvokiau, kad Ebė iš tiesų su kažkuo kalba, perbalau. Jeigu mama grįžo ankščiau ir tokia mane pamatys tikrai paskambins tėvui. Na o tada jis atlėks man skaityti moralo ir taip toliau. Tačiau sustojus prie durų ir pažvelgus į virtuvę išvydau šviesiaplaukį.
Tailoras buvo čia ir piktai dėbčiojo į Ebę. Akimirką bandžiau suvokti kas čia darosi, bet mano smegenys vis dar atrodė apgirtusios ir ne itin draugiškos. Bandžiau prisiminti ką pridirbau, bet po tiek kiekio išgerto alaus man sunkiai sekėsi prisiminti detales.
- Dabar man papasakosi viską ir nedrįsk meluoti, - išrėžė Tailoras ir Ebė iš karto žengė žingsnį atgal.
- Tailorai, aš, - sumurmėjo ji ir panikuodama nežinojo ką daryti.
- Pažadėjai viską papasakoti, tad pradėk.
Ak taip, dabar jau viskas buvo aišku. Prisiminimai po akimirkos grįžo ir aš suraukusi antakius norėjau gerai vožtelėti sau per galvą. Tailoras žinojo, kad aš ne Ebė, o aš jam pažadėjau papasakoti tiesą iš pat ryto.
Tailoras žengė prie Ebės norėdamas paimti jos ranką, bet tuomet pasirodžiau aš. Neketinau leisti tam kvailiui užgauti savo sesers, nes kitu atveju jam galėjo skaudėti.
- Paliesk ją bent pirštu ir aš sulaužysiu tau ranką.
Vaikinas išplėtė akis ir nesuvokdamas kas čia vyksta akimis lakstė nuo manęs prie Ebės. Išsišiepusi įėjau į virtuvę ir atsistojau prie savo dvynės sesers. Apkabinusi ją įsmeigiau žvilgsnį į sutrikusį Tailorą. Kad ir kaip to nenorėjau, privalėjau jam papasakoti kas čia vyksta. Bet pirmiausia man reikėjo kavos.
Dėkoju, kad skaitote ir komentuojate 🤗🤗 naujos dalys bus sekmadienį arba tik kitą savaitę 🤗
