Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Pamoka buvo nuobodi, visi sprendė uždavinius iš vadovėlių, nes mokytoja sėdėjo ir maigė telefoną. Nenuostabu, kad Ebei nepatiko fizika, matematika, chemija ir apskritai mokykla. To niekada nebuvo mano senoje mokykloje. Mes aktyviai dalyvaudavome kiekvienoje klasėje. Net užsiimdavome linksmais žaidimais, kad pakartotume baigtą temą. O čia visi kalė iš knygų, kaip nuobodu.
Pasibaigus pamokai išlėkiau iš kabineto norėdama paskambinti sesei ir įsitikinti, kad jai viskas gerai. Užsidariusi tualete patikrinau visas esamas kabinas, jog niekas slapta nesiklausytų. Sumaigiusi telefoną įsistebeilijau į savo atvaizdą veidrodyje. Jeigu mudvi su Ebe ir Lara vis dar būtume gyvenę kartu, viskas būtų kitaip. Lankytume tą pačią mokyklą, visur eitume kartu, ir niekas nedrįstų šaipytis iš vienos mūsų, nes žinotų, jog eisime nagais ir dantimis vieną už kitą. Jeigu vis dar Lara būtų gyva, galbūt, tik galbūt aš būčiau visai kitokia. Bet gyvenimas išmokino kovoti, ir be kovos neketinau pasiduoti.
- Kira, - po ilgo laukimo sesuo pagaliau atsiliepė ir iš karto mano širdies ritmas šoktelėjo lyg prieš prasidedant kovai. – Aš ką tik po pusryčių su mama, - atsiduso ji. – Kodėl nesakei, kad ji tau trenkė per veidą? – jaučiau jos balse prikaištų tad teko giliai įkvėpti ir nustumti piktus žodžius į šalį. Juk viską dariau dėl jos, susiginčijau su mama dėl jos, bet nesigailėjau nė vieno savo padaryto veiksmo.
- Argi tai svarbu? – prašukavau pirštais savo garbanas ir iš kosmetinės išsitraukiau rausvus lūpų dažus. Tuoj pradėsiu vemti vaivorykštėms. Jeigu ne apsimetimas Ebe, vilkėčiau aptemptą juodą palaidinę, odinius šortukus su tinklinėmis pėdkelnėmis. Avėčiau mažiausiai devynių centimetrų aukštakulnius ir išsitiesinčiau plaukus. O makiažas būtų ryškus, ir dieve padėk mano lūpos būtų tikrai ne rausvos spalvos.
- Kira, klausaisi?
- Taip ką ten sakei? – pasimetusi suraukiau antakius, kartais tiesiog nustodavau klausytis ir pasinerdavau į savo pačios mintis, kvailas įprotis.
- Tėtis skambino, norėtų savaitgalį praleisti su mumis.
- Prasta mintis, - sukandau dantis jau įsivaizduodama kaip užsiliepsnos motinos namai.
- Kalbėjau ir su mama apie tai, ji pažadėjo gražiai elgtis. Su tėvu atvyks ir Sara.
Prikandau lūpą. Sara buvo dešimt metų jaunesnė už tėvą, ir tik jos dėka tėvas išsikapstė iš depresijos kurioje buvo. Jaučiausi dėkinga Sarai, ji ne kartą mane gelbėjo ir traukė iš bėdos. Galbūt neįvyks trečias pasaulinis karas jiems visiems susėdus prie bendro stalo, bet dėl viso pikto turėčiau būti pasiruošusi.
- Kira, šiandien ryte paprašiau Džeimso man nupirkti gitarą. – Nedrąsiai prabilo sesuo ir aš šyptelėjau. – Jau kurį laiką noriu išmokti ją groti, net parašiau kelias dainas.
- Tai puiki mintis, - nudžiugau aš ir tą akimirką nuskambėjo skambutis. – Sis, turiu lėkti, pakalbėsime kai grįšiu, o tu ruošk mano paliktus namų darbus. Myliu.
- Aš tave labiau, sėkmės, - palinkėjo ji ir išjungė pokalbį.
Ilgai nedelsdama patraukiau į kabinetą. Dar viena nuobodi fizikos pamoka.
