Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Terverį areštavo, o tėvas reikalavo, kad tai neiškiltų į viešumą. Atvažiavo ir Džeimas, vyras bendravo su direktoriumi ir dar keliais policininkais. Buvau pavargusi, net nereikėjo vaidinti. Išverkiau turbūt viską ką buvau sukaupusi per kelias savaites.
Mus išvedė iš kabineto per septintą pamoką. Nors vargu ar kam nors vyko pamokos, bet niekas nenorėjo kelti panikos. Įsėdome į tėvo automobilį. Mama atsisėdo su manimi į galą ir aš apkabinusi ją tylėjau.
Kelis kartus mudviejų su tėvu žvilgsniai susitiko, bet aš neturėjau jėgų lieti savo pykčio. Kai galiausiai atvažiavome, tėtis norėjo pasilikti ir paskambinti savo draugams advokatams kurie atstovaus man. Jis ketino sunaikinti Terverį.
- Kira, - sesuo puolė man į glėbį ir pravirko. Glosčiau jos nugarą ir bandžiau nuraminti. Ji žinojo, kad man viskas gerai, tačiau jos nerimas ir baimė nebuvo suvaidinta. – Tau viskas gerai?
Linktelėjau ir ji stengėsi valdytis. Vienintele kurią tas mokytojas pasinaudojo buvo Ebė. Aš pasinaudojau juo norėdama atkeršyti. Mudviem atsitraukus pastebėjau tėvo šaltą žvilgsnį nukreipta į Ebe. Jis atsargiai nužvelgė seserį ir suraukęs antakius nuėjo paskui Džeimsą.
Mama pasiūlė man karštą vonią ir puodelį kakavos. Kai mes buvome mažos, mama visada padarydavo kakavos, įdėdavo mažų zefyrų ir kiekvienai duodavo po gabalėlį šokolado. Tai priminė vaikystę.
Vakare atvažiavo Sara. Ji kaip būsima detektyvė norėjo padėti viskuo kuo tik galėjo. Jaučiausi dėkinga jai ir mielai norėjau papasakoti, kad tas pašlemėkas nuskriaudė ne mane, o Ebe. Tačiau ji nebuvo tokia stipri kaip aš. Šeimai užteko žinoti, kad tas vyras nuskriaudė mane.
Keista, bet man buvo šalta. Vilkėjau storą mamos megztinį ir apsiklojus antklodę žiūrėjau į paleistą televizorių. Ebė sėdėjo šalia, ji nekalbėjo, tiesiog buvo ir stengėsi mane palaikyti.
- Man viskas gerai, - pažvelgiau į ją, bet sesuo vengė mano žvilgsnio.
- Turėčiau pasakyti tėvams, - sušnabždėjo ir pažvelgė į savo riešą.
- Dėl manęs tau nereikia jaudintis, - patikinau ją ir Ebė pažvelgė man į akis. – Be to niekas nežino, tėvas pareikalavo, kad tai neišeitų į viešumą ir prie to prisidėjo Džeimsas.
Į mano kambario duris kažkas pasibeldė ir Ebė pašokusi nuėjo jų atidaryti. Apglėbusi save per pečius atrėmiau galvą ir žvilgtelėjau į durų pusę.
- Mieloji, ar gali mudu su Kira palikti vienus?
Tėtis stovėjo ir laukė, o Ebė pažvelgė į mane laukdama mano atsakymo. Atsidususi linktelėjau ir sesuo pasišalino.
