Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Šiandien buvo penktadienis, pabudusi anksti ryte gerai apgalvojau kuo turėčiau apsirengti. Galiausiai radau ilgomis rankovėmis palaidinę kurios medžiaga buvo pernelyg plona. Ir juodą odinį sijoną. Užsimoviau kūno spalvos pėdkelnes ir tobulai pasidariau makiažą. Išryškinau akis nepagailėdama tamsių spalvų. Gerai atrodys kai nuverksiu visą tai. Pastvėriau savo rankinę ir sustojau prie Ebės. Mačiu jos akyse baimę kurią ji bandė užslėpti. Jos pareiga buvo paskambinti tėvui ir paprašyti, kad jis atvažiuotų. Man reikėjo ir jo šiame žaidime. Jis teisininkas, ir vargu ar leis savo dukters prievartautojui lengvai išsisukti. -Aš bijau, - sušnabždėjo Ebė ir aš tik šyptelėjau. Nesijaudinau nė trupučio, greičiau jau bijojau, kad Tailis visko nesumautų. -Tau nėra dėl ko nerimauti, pasistenk nurimti ir elkis natūraliai, nesukelk mamai įtarimo. Ji turi būti namuose supranti? Užsiimk su ja. Ebė linktelėjo ir aš ją stipriai apkabinusi nuskubėjau į automobilį. Visgi kai viskas pasibaigs aš iš ties pasigesiu tik Ebės mašinos. Nors negaliu neigti pusantro mėnesio toje skylėje šiek tiek mane prablaškė. Kaip įprastai pasistačiau automobilį ir nužingsniavau į mokyklą likus dar visoms dvidešimt minučių iki prasidedant pamokoms. Turėjau tik keturias pamokas, o Terveris penkias. Tačiau jis ketino duoti mokiniams užduotis ir laisvą valandą praleisti su manimi. Nebuvo sunku jį įtikinti. Jis pats to nežinodamas įkrito į mano voratinklį. Tailoras sėdėjo šalia manęs per visas pamokas. Niekas nesikalbėjo, niekas nebandė juokauti ar šaipytis. Tik ne po skandalo su Lijana. Visi buvo įsitempę ir tiesiog laukė kada pasibaigs pamokos ir visi jie galės keliauti savais keliais. Po trečios pamokos nuėjau atsigerti kavos. Man jos reikėjo, o tiksliau prablaškyti nerimstantį Tailį. Jis nervinosi net labiau už Ebe. -Nurimk, - paliepiau nužvelgdama mokinius. – Nes jeigu viską sugadinsi tapsi mano priešu juk supranti? – meiliai nusišypsojau ir vaikinas papurtė galvą. -Tai reikštų, kad tau reikės būti šalia manęs. -Po dviejų savaičių mano ir Ebės gimtadienis, ateisi? -Tai kvietimas? – kilstelėjo antakį jis ir aš prikandau lūpą. -Paprastai aš nešvenčiu, šį kartą irgi nešvęsiu, bet mielai praleisiu laiką su tavimi. -Būtinai ateisiu, - sušnabždėjo jis ir atsistojo, pertrauka jau ėjo į pabaigą. Atsitraukią vienas nuo kito grįžome į paskutinę matematikos pamoką. Šviesiaplaukis nebebuvo toks įsitempęs ir aš toliau be jokios nuotaikos paišiau savo sąsiuvinio paraštėje kol galiausiai suvokiau parašiusi žodį. „Teo“ užpaišiau, kad Tailis nepastebėtų ir įsmeigiau žvilgsnį į lentą.
