Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Dievinau leisti vakarus su Ebe. Mudvi daug kalbėdavome, pasakodavome viena kitai savo nuotykius, bet dažniausiai sesuo tylėdavo. Tik šį kartą viskas buvo kitaip. Aš reikalavau ją kalbėti, o pati klausiausi. Norėjau žinoti kaip praėjo diena su Neilu. Ji kurį laiką mąstė ką pasakyti, o tada viską išklojo. Žinojau, kad jie nesugebės likti draugais. Pirmiausia todėl jog Ebė jautėsi jo neverta, per daug įskaudinta kito žmogaus. O antroji priežastis ta, jog jis jai melavo. Jos vietoje jau seniai būčiau Neilą pasiuntusi velniop. Mama šiandien iš ryto turėjo susitikimą todėl džiaugiausi jog nesimaišė virtuvėje. Po jos bandymo gaminti sausainius man teko kuopti virtuve dvi valandas. Tad dabar tikrai nenorėjau matyti mamos. Gavau žinutę nuo Džekės. Ji pažadėjo šiandien man paskambinti todėl lengviau atsikvėpiau ir nustojau nerimauti dėl atsiskaitymų. Džekė niekada nepaliktų manęs likimo valėje. Nors mudvi dažnai leisdavome laiką kartu aš niekada jai nesipasakodavau. Buvome draugės kurioms būdavo smagu leisti laiką, tik tiek. Bet dabar man jos reikėjo, nes vienintelė mano draugė kuri apie mane viską žinojo paliko ant ledo. -Jau išeini? – sesuo įėjo į virtuvę vis dar vilkėdama rausvos spalvos pižamą. – Tu man palieki daugiau namų darbų nei mokytojai, - vyptelėjo pastverdama puodelį. – Jeigu būtum mokytoja, tave visi prakeiktų. -Nebloga mintis pakankinti vėplas, - nusišypsojusi pakėliau rankinę ir žvilgtelėjau į telefoną. – Ką žinai apie Rijanos finansus? -Finansus? -Man atrodo ji turi problemų su pinigais, - prikišau pirštą prie lūpų ir mąsčiau kaip viską geriau sugalvoti. -Kodėl taip manai? Pažvelgiau į seserį ir šyptelėjau. „Todėl, kad ji dulkinasi už pinigus“ tačiau šios minties garsiai nepasakiau. Ji tikriausiai ir taip suprato tad nuleido galvą ir įsipylė vandens. -Kad ir ką sugalvojai, būk gera neskriausk jų. Taip jie pasielgė siaubingai su manimi, bet aš nenoriu su jais elgtis taip pat. -Tu ir nesielgi, - prisiartinau ir apglėbiau ją per pečius. – Elgiuosi aš, o aš tai ne tu. Iki sesute, pasimatysime vėliau. – Paleidau ją iš glėbio ir pastvėrusi raktus išskubėjau į lauką. Bent jau šiandien mano nuotaika buvo geresnė, o ir oras buvo pakankamai šiltas, tad ant suknelės užsimetusi baltą švarkelį įsėdau į automobilį. Ryškios raudonos lūpos, bei aptempta violetinė suknelė turėjo ne juokais išmušti iš vėžių mano gražuoliuką istorijos mokytoją kurį ketinau sunaikinti. Išsišiepusi savo atvaizdui perbraukiau pirštais per tiesius savo plaukus ir pradėjau važiuoti į pragaro skylę kurią paverčiau savo nuosavo žaidimo aikštelę.
