Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Oops! Ang larawang ito ay hindi sumusunod sa aming mga alituntunin sa nilalaman. Upang magpatuloy sa pag-publish, subukan itong alisin o mag-upload ng bago.
Pasiekusi kavinę pradėjau dairytis ieškodama Džekės. Mergina jau buvo užėmusi laisvą vietą ir aš tarp daugybės studentų bandžiau ją surasti. Mergina buvo terasoje jau užsakiusi du puodelius kavos, šokoladinį pyragaitį ir bandelę skirtą man.
Lotynų Amerikos kilmės gražuolė traukė ne vieno vaikino ar net vyresnio vyro dėmesį. Tankių ilgų rudų plaukų bei didelių rudų akių mergina mėgavosi šiltais saulės spinduliais. Apsirengusi dailią gėlėta žemiau kelių suknelę ir juodais aukštakulniais su raišteliais kurie buvo surišti aplink jos blauzdas. Visada stilinga ir pasirengusi bet kada užsidėti pilką neskoningą švarkelį kuris net ir ant jos atrodys įspūdingai.
Pamačiusi mane ji nusišypsojo ir iškėlė ranką. Man priartėjus ji atsistojo ir iš karto mane apkabino. Nuo jos užuodžiau jos mėgstamiausius saldžius kvepalus dėl kurių ji tiesiog buvo pakvaišusi.
- Kaip džiaugiuosi tave matydama, - ji atsisėdo priešais mane ir užsikišo vieną tamsių plaukų sruogą už ausies. – bet atleisk, mieloji, - ji prikando lūpą ir atsargiai mane nuvėrė. – Atrodai prastai.
- Gali nė nesakyti, - papurčiau galvą ir pradėjau kirsti šokoladinį pyragą.
- Tai kur buvai dingusi dvi savaites? – ji atsargiai gėrė kavą, o aš pastūmusi tuščią lėkštę įsistebeilijau į savo nagus.
- Mano sesuo turėjo problemų, - be Lizos daugiau niekas nežinojo apie Ebę, bet tikriausiai greitai tai taps nebesvarbu, nes Ebė nori studijuoti muzikos mokykloje, o ji visai šalia mano universiteto, tiesiog kitas pastatas tad visada būtume kartu.
- Sesuo? Tu niekada neminėjai turinti seserį, - ji manęs nesmerkė ir net neragino pasakoti dėl to jai buvau dėkingą.
- Turiu dvynę, - ilgai nedvejodama tariau. – Apsimetu ją ir einu į mokyklą.
Džekė išpūtė akis, o tuomet nusijuokė. Tikėjausi smerkiančios reakcijos, tačiau ji mane nustebino.
- Kai nerealu, tikriausiai ne vienam jau gerai vožei į veidą? – kikendama pasiteiravo ji ir aš linktelėjau. – Ką manai, jeigu šiandien liktum pas mane bendrabutyje ir mudvi pasikalbėtume? Turiu vyno.
- Saja taip pat bus?
- Ne, šiandien ji kovos gatvės kovose.
- Puiku, tuomet mudvi ten ir keliausime, - gurkštelėjau kavos ir Džekė nenoriai pritarė. Ji nemėgo gatvės kovų, bet jos mergina Saja dažniausiai ten kovodavo, būtent per mane jos ir susipažino.
- Gerai, bet neužsibūsime, rytoj atsiskaitymai laukia.
- Žinoma, - linktelėjau ir numetusi pinigų kupiūrą kartu su Džeke patraukėme atgal į universitetą.
Na va šiandien pakaks, nebent turėsiu įkvėpimo dar vakare parašyti kelias dalis 😁 atsiprašau už kiek nuobodžias dalis, bet jos būtinos istorijoje😕 ačiū visiems kurie skaitote, jūs nerealūs 😍❤❤
