Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Oops! Questa immagine non segue le nostre linee guida sui contenuti. Per continuare la pubblicazione, provare a rimuoverlo o caricare un altro.
Vakare su Džeke persirengėme, tiksliau persirengiau aš patogiais drabužiais. Neketinau kovoti, bet jeigu nutiktų kas nors netikėto nereikėtų tuomet nerimauti dėl nepatogios suknelės ar aukštakulnių.
Iki susitikimo vietos teko šiek tiek pavažiuoti. Gatvės kovos niekada nevykdavo toje pačioje vietoje du kartus, pernelyg rizikinga. Tad tamsiaplaukė nusprendė, kad ji vairuos, o aš turėčiau pasimėgauti ten dalijamais kokteiliais bei kova. Pažadėjau neįsivelti, bet visko galėjo nutikti.
Šį kartą susitikimo vieta buvo prie senų sandėlių, kiek toliau nuo universiteto. Žmonės jau buvo susirinkę ir stebėjo jau vykstančią kovą. Aplink sudarytą ratą kovėsi dvi merginos. Iš karto atpažinau Saja.
Azijietiškų bruožų mergina lėtai suko ratus aplink savo auką. Trumpi juodi plaukai, smulkutė ir neaukšta ji iš ties atrodė nepavojinga. Pirmą kartą kai su ja kovojau tokį pat įspūdį susidariau ir skaudžiai nudegiau.
Mergina vilkėjo šviesiai pilkas kelnes ir mėlyną palaidinę kuri nė nebuvo sudrėkusi nuo prakaito. Ji nuo mažens mokėsi kovos menų, ir net gi kaip keturi metai savanoriauja ir moko jaunus vaikus apsiginimo pamokų.
Jos priešininkė padarė klaidą ir puolė. Saja greitai išsisuko ir vienu smūgiu patiesė blondinę ant žemės ir užlaužė ranką. Minia pradėjo švilpti ir sveikinti nugalėtoją, o kiti nusivylę tokia trumpa kova jau žvalgėsi kas bus sekantis.
Tamsiaplaukė pastebėjusi mus priėjo ir iš karto apkabino Džekę. Prispaudusi savo lūpas ją pabučiavo ir atsisuko į mane. Apkabinau ją ir atsitraukusi pastebėjau Marką su Liz.
- Seniai matyta, sklido gandai. – ji pažvelgė į Džekę ir ta lengvai papurtė galvą.
- Vėliau papasakosiu, - sumurmėjau nenuleisdama žvilgsnio nuo pašaipaus Marko veido. – Žadi dar kovoti?
- Ne, nebent siūlaisi, - ji nusišypsojo ir užsikišo vieną plaukų sruogą už ausies kuri vėl išlindo. – Praleidai gera vaizdą savaitgalį. Teo kovojo.
- Rimtai? – kilstelėjau antakį ir mergina linktelėjo. – Visus patiesė, bet buvo smagu paspoksoti.
- Nebandei tu?
- Juokauji? – ji nusijuokė ir apkabino Džekę. – Aš žinau kada rizikuoti.
Linktelėjau ir pastebėjau kaip prie mūsų priartėja gyvatė su pele. Markas išsišiepęs prie savo šono laikė Lizą kuri akivaizdžiai buvo apsvaigusi.
- Ko nori? – pastojo jam kelią Sają ir vaikinas gindamas ištiesė rankas. Liz vos nenugriuvo ant žemės.
- Norėjau pasiūlyti saulytei kovą.
- Nedomina, - atrėžiau ir vaikinas ištraukė kažkokią tabletę ir įgrūdo merginai į burną.
- Tavo vietoje pasvarstyčiau.
Šypsodamasis jis pasitraukė ir aš suvokiau, kad Liza visgi pati to nesuvokdama tapo auka.
