Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Oups ! Cette image n'est pas conforme à nos directives de contenu. Afin de continuer la publication, veuillez la retirer ou mettre en ligne une autre image.
Aš nuoširdžiai bijojau prarasti Ebe. Ji vienintelė suprato mane ir žinojo su kokiais demonais pati kovoju. Man patiko dramos, įsivelti į konfliktus, ir net gi susimušti su vaikinais. Dėl to ir kovojau gatvėje, nes tai palaikė mane gyva. Gyventi su tėvu buvo kančia. Iš pradžių buvo pragaras, nuolatiniai išgėrinėjimai, grįžimai vėlai vakare. Galiausiai kai susiėmė ėmė koncentruotis į mane. Spaudimas, griežtas jo auklėjimas pavertė mane tokia kokia esu dabar. Kalė kuriai nerūpi ką apie ją mano kiti ir kuri nesidrovėdama trenks į nosį.
Nuskambėjo skambutis ir visi akimirksniu palieka savo suolus. Neskubėdama užverčiau knygas ir susirinkusi sąsiuvinius žvilgtelėjau į piktą mokytojos veidą. Namų darbai buvo užrašyti ant lentos. Greitai nufotografavusi telefonu patraukiau iš klasės.
- Ebe, - staiga tvirta vaikino ranka mane sulaikė ir aš pagauta impulso akimirksniu išsilaisvinau ir vos nepatiesiau blondino ant žemės.
- Daugiau taip nedaryk, - dėbtelėjusi piktu žvilgsniu pradėjau eiti tolyn, bet pasiviję Tailoras pastojo kelią.
- Ar galim pasikalbėti?
Praėjau pro jį neketindama daugiau veltis į pokalbį. Apie Tailorą žinojau visai ne daug. Ebė apie jį mažai kalbėjo, o ir tai ką pasakė man nebuvo naudinga. Visgi vaikinas neketino manęs paleisti. Jis pastvėrė mano ranką ir stumtelėjo prie sienos. Tačiau ne grubiai kaip tikėjausi. Uždėjęs rankas ant sienos vaikinas įkalino mane ir suraukęs antakius palinko į priekį. Tai iš karto atkreipė smalsuolių dėmesį. Visi susidomėję rinkosi, bet laikėsi atstumo ir aš galiausiai nusišypsojau. Man patiko būti dėmesio centre.
- Ebe tu atrodai kaip visai kitas asmuo, - sušnabždėjo jis nepaleisdamas mano žvilgsnio.
Praleidau tai pro ausis nes mąsčiau kokio skonio turėtų būti jo lūpos. Mane net karštis išmušė ir aš prikandusi lūpą svarsčiau ar nederėtų jo pabučiuoti.
- Ką? – sutrikusi pasimuisčiau nes akivaizdžiai praleidau kažką svarbaus.
- Tu bent klauseisi? – jis suraukė antakius ir galiausiai atsiduso. – Sakiau kai praeitą mėnesį ištraukiau tave iš baseino ir parvežiau namo, buvai visai kitokia.
Baseinas? Ką aš praleidau? Ebė man to nepasakojo, prakeikimas nes dabar nežinojau ką atsakyti ir jeigu jis paklaustų ko nors konkretaus aš susimaučiau.
- Aš tiesiog norėjau tavo dėmesio, - vyptelėjau ir nuskambėjęs skambutis privertė vaikiną atitraukti rankas nuo sienos.
- Nori pasakyti, kad leidaisi įstumiama į baseiną Rijanos ir dar apsimetei nemokanti plaukti? O mašinoje išliejai savo skausmą tik tam, kad mane apžavėtum?
- Būtent taip ir buvo, - pastūmiau jį ir greitu žingsniu nuėjau iki spintelės ir išsitraukiau istorijos vadovėlį.
Tailoras sekė mane iš paskos, o aš niršau, kad sesuo netyčia pamiršo man tai paminėti. Kokia kvaiša, per ją vos neišsidaviau ir dabar buvau tikra, vaikinas nepaliks manęs ramybėje. Kas apskritai jį sieja su Ebe?
Pavėlavau į pamoką, bet mokytojo dar nebuvo. Susiradusi laisvą suolą viduryje ten kur visada sėdėdavo Ebė atsisėdau ir jau ketinau padėti rankinę į laisvą vietą, bet į ją atsisėdo šviesiaplaukis. To ir buvo galima tikėtis, jis manęs nepaleis.
