Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Oops! Ang larawang ito ay hindi sumusunod sa aming mga alituntunin sa nilalaman. Upang magpatuloy sa pag-publish, subukan itong alisin o mag-upload ng bago.
Kaip ir tikėjausi gavome dešimties klausimų testą. Terveris atsirėmęs į savo suolą akylai mus stebėjo, kad neatsiverstume užrašų ar knygų. Jis sudiktavo klausimus ir davė mums penkiolika minučių į juos atsakyti. Kol mes tyloje rašėme jis ėjo aplinkui ir žiūrėjo kaip atsakinėjame. Visai nenustebau, kai jis priartėjo prie mano suolo ir lyg netyčia pirštais palietė mano petį. Nekreipiau į tai dėmesio, bet pajutau, jog Tailoras spokso.
Turėjau nukreipti jo įtarimus jeigu tokie ir buvo. Suraukiau antakius tarsi galvočiau kaip geriau atsakyti, ir vaiki o žvilgsnis sušvelnėjo. Tik to betrūko, kad jis viską sugadintų. Tada tikriausiai man reikėtų jam sulaužyti kojas, kad nesirodytų mokykloje. Ši mintis atrodė visai nebloga, tad nejaučia šyptelėjau.
- Laikas baigėsi, - paskelbė mokytojas ir pasigirdo nemalonūs murmesiai. Ne visi spėjo arba nebuvo tikri dėl atsakymų. – Kol tikrinsiu norėčiau, kad pasikartotumėte antrą pasaulinį karą. Po pamokų duosiu praeitų metų egzamino užduotis kurias galėsite pabandyti padaryti namuose. – Džeredai, surink lapelius. – sukomandavo jis ir vaikinas murmėdamas pakilo iš savo vietos.
Atsiverčiau užrašus ir knygą. Susiradau visą informacija ir nuobodžiaudama baksnojau pieštuku į sąsiuvinio paraštę. Man istorija visada sekėsi gerai, tad nebuvo reikalo užkišti savo smegenų bereikalingais darbais. Ebei teks laikyti šiuos egzaminus ne man. Aš negalėjau eiti į jos egzaminus nors to ir labai norėjau. Tačiau jai pačiai teks su tuo susitvarkyti.
- Turėjai problemų? – paklausė Tailoras kai mokytojas Terveris pradėjo kviesti prie savęs mokinius.
- Nelabai, - papurčiau galvą ir vaikino žvilgsnis pasidarė atsargesnis. Šūdas. – Nors nebuvau tikra dėl paskutinių klausimų.
- Man atrodo tau visai neblogai sekėsi, ar bandei daryti tas užduotis kurias tau paruošiau?
Žinoma, tačiau jas darė Ebė, o aš net nepažvelgiau į jas. Linktelėjau ir nusukau žvilgsnį. Reikėjo pakeisti temą, bet to neprireikė, nes nuskambėjo skambutis ir visi atsiduso iš palengvėjimo.
- Ebe, gali prieiti? – kai jau norėjau lėkti kartu su kitais mokytojas pamojavo mano lapeliu ir aš suraukiau antakius.
- Bet dabar pertrauka, - liūdnai žvilgtelėjau į Tailorą ir tas sustojęs laukė.
- Aš trumpai, Tailorai gali palikti mus vienus?
- Ne, jis man padeda mokytis, manau turi teisę išgirsti kaip aš susimoviau. – šyptelėjau ir mokytojas suraukė antakius.
- Gerai, - akimirką patylėjęs jis ištiesė mano lapelį kuriame visi atsakymai buvo teisingi. – Labai patobulėjai ir dabar matau kieno dėka. – jis suspaudęs lūpas linktelėjo vaikinui, o tada vėl pažvelgė į mane. – Po antros pamokos pasilik, duosiu dar užduočių, kad papildomu laiku galėtum daugiau dėmesio skirti, egzaminai yra svarbūs, o tavo metų pažymiai nebuvo labai geri.
- Žinoma, - linktelėjau ir įsikibusi į Tailorą išėjau iš kabineto.
Labai gerai, Tarveris pavydi, nujaučiau ilgai netruks kol suleis į mane savo nešvarias rankas.
