Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Nebežinojau nei kokia dabar man pamoka nei apskritai kur einu. Ėjau norėdama pabėgti nuo smalsuolių ir nors minutei pabūti tik su savimi. Praėjau pro Neilą, kuris nė nedrįso pažvelgti į mano pusę. Jis žinojo, kad savo aukų nepasigailiu. Jau norėjau lipti į ketvirtą aukštą, bet mane sustabdė Terveris. Mokytojas žvilgsniu paprašė jį sekti į kabinetą ir aš nenoriai paklusau. Dabar būtų ne pro šalį pasisaugoti, nes visi mokytojai bus stebimi, o aš nenorėjau sugriauti artėjančių planų. Vos tik durys užsitrenkė nuėjau prie lango ir pradėjau kvėpuoti tankiau. Kai atsisukau į istorijos mokytoją mano akyse jau buvo prisikaupusios ašaros ir jo žvilgsnis sušvelnėjo. Sumirksėjau ir ašaros nusirito mano skruostais žemyn, o vyras prisiartino ir nieko nesakęs stvėrė mane į glėbį. - Mudu neturėtume matytis, - sukūkčiojau ir jo ranka pradėjo glostyti mano nugarą. - Žinau, turėtume būti atsargūs. Ebe kas nutiko, kodėl tu tokia? - Tailoras, - atsitraukusi nusivaliau ašaras ir pabandžiau nurimti. – Jis mane spaudžia, sako, nori, kad būčiau tokia kokia nesu. Jis nesupranta kaip aš jaučiuosi. Jis toks pat kaip ir visi vaikinai. - Nurimk, - jis vėl stvėrė mane į glėbį ir pabučiavo mano kaktą. – Nori, kad su juo pasikalbėčiau. - Neverta, nenoriu, kad jis ką nors įtartų. – pasimuisčiau ir jis mane paleido. – Ar žinojai apie Lijana ir... – pamiršau mokytojo vardą, bet jam ir nereikėjo sakyti, jis žinojo. - Ne, - papurtė galvą ir aš linktelėjau. – Bet kažkas sužinojo. - Nebijai, kad gali ir apie mus sužinoti? - Nesužinos, mudu būsime labai atsargūs ar ne? – jis šyptelėjo ir aš linktelėjau. – Atrodai labai gražiai. Nesipriešinau kai jo pirštai palietė mano lūpas. Jo rankos nuslydo ant mano kūno ir aš suvirpėjusi prisislinkau prie jo. Leidausi jo bučiuojama nes būtent šią akimirką man to reikėjo. Tačiau, kad ir kaip bandžiau užsimiršti prieš akis iškildavo Teo veidas. Pašaipi šypsenėlė ir grubūs prisilietimai kurie sugebėdavo mane nuraminti. Nenorėjau to pripažinti, bet aš jo iš tiesų norėjau. Vėl. Deja, tarp mūsų nieko daugiau negalėjo būti. Aš žaidžiau su juo nors iš tiesų jis žaidė su manimi. Abu buvome per daug panašūs, sugadinti savo šeimos ir troškome skaudinti kitus. Galbūt tai ir buvo priežastis kodėl negalėjau jo išmesti iš savo galvos. Terveris manęs troško ir jam buvo sunku valdytis. Jaučiau kaip nori nutraukti nuo manęs suknelę ir turėti savo glėbyje. Jaučiau kokia nerami jo širdis. Sunkiai alsuodamas jis atsitraukė ir žengė atatupstas. Uždraustas vaisius visada būna skaniausias. Deja šis vaisius dar ir nuodingas.
