Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
اوووه! هذه الصورة لا تتبع إرشادات المحتوى الخاصة بنا. لمتابعة النشر، يرجى إزالتها أو تحميل صورة أخرى.
Kai grįžau iš dušo Ebė jau sėdėjo ant mano lovos su dviem puodeliais ir lėkšte sausainių. Paskubomis užsivilkau laisvą juodą megztinį ir priėjusi prie veidrodžio pradėjau šukuoti savo šlapius plaukus. Ebė mane stabėjo. Mudvi buvome tokios identiškos, bet vienos žvilgsnis buvo šiltas ir jaukus, o kitos šaltas ir atstumiantis. Išsišiepiau. -Kaip sekėsi mokykloje? – ji lėtai atsikando sausainio ir aš primerkiau savo mėlynas akis. -Tavo vietoj aš jų nevalgyčiau. -Ne tokie jie ir blogi, - susiraukė ir ištiesė man puodelį su kava. – Turėtum užsimauti kelnes. -Man nešalta, - šyptelėjau ir atsisukau į seserį. -Būtinai tą priminsiu kai peršalsi, - sukikeno ji ir aš pastvėriau jos atneštus džinsus. -Mačiau jį, - tarstelėjau ir Ebė sustingo. Ji suprato, ir tai išdavė jos sustingęs kūnas. Akimirką net pasirodė jog ji nustojo kvėpavusi, o kai jos veidas perbalo net sunerimau. Bet tuomet ji sumirksėjo lyg būtų išsilaisvinusi iš sąstingio ir nuleido akis, kad nespėčiau pamatyti jos ašarų. Prisėdau šalia ir paėmusi kavos puodelį suspaudžiau jos pirštus. -Man viskas gerai, - tyliai sušnabždėjo ji ir užmerkusi akis giliai įkvėpė. Paglosčiau jos skruostą ir laukiau kol sesuo visiškai nusiramins. Nenorėjau gadinti jos geros nuotaikos, bet ji privalėjo žinoti. Nenorėjau nieko nuo jos slėpti. Tačiau jai atsimerkus vėl išvydau liūdesį ir skausmą kurį bandė paslėpti. -Ar jis, - jos lūpa sutrūkčiojo ir aš atsitraukusi nusišypsojau. -Atsiprašė? – užbaigiau jos mintį ir ji linktelėjo. – Kaip ir, sakė, kad turime pamiršti kas nutiko ir taip toliau. Bla, bla, bla. -Gal taip ir palikim? – jos akyse atsispindėjo tiek daug jausmų jog akimirką norėjau ją tiesiog suspausti glėbyje ir niekada nepaleisti. -Ne. Sesuo prikando lūpą. -Tas niekšas ne tik, kad nesigaili, bet mielai tą patį pakartotų su manimi. -Kira tu ne... -Jis mane nužiūrinėjo lyg skanų desertą, jo žodžiai, veiksmai, man bus nesunku apvynioti jį aplink pirštą. -Kira jis turi žmoną. -Kurią apgavo! – neištvėrusi pakėliau balsą ir sesuo atsilošė. – jis siūlė mane parvežti namo, žinai ką tai reiškia? Ji linktelėjo. Bijojo pakelti į mane savo akis iš gėdos, bet aš galėjau ją suprasti. Pirštų galiukais paliečiau aptvarstytą ranką ir švelniai paglosčiau. -Tu tiek daug dėl manęs darai, o aš nieko negaliu padaryti dėl tavęs. – Atrodė, kad ji ir vėl pravirks. – Norėčiau būti tokia stipri kaip ir tu, kaip ir Lara. -Esi kur kas tvirtesnė nei manai, o dabar pasakok kaip praėjo tavo diena su tuo psichologu. Sesuo šyptelėjo ir ilgai nelaukusi išklojo savo dieną. Žinojau, kad tas psichologas jai nepadės ir Ebės pasakojimas tai tik patvirtino. Jeigu ne aš ji apskritai nebe šypsotųsi.
