Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Erikas iš ties turėjo gerą skonį. Kalbu ne tik apie išvaizdą, bet ir jo automobilį. Iš pirmo žvilgsnio nė nepagalvotum, kad už tos gražios šypsenos ir rudų akių slepiasi tikras parazitas kuris užnuodija tavo kūną. Deja, aš buvau nuodai, kurie žudo iš lėto ir priverčia ilgai kankintis.
Vaikinas visą kelią lyg netyčia paliesdavo mano šlaunį, o aš droviai nusišypsodavau lyg visa tai nieko nereikštų. Eriko juodi marškiniai buvo prigludę prie jo ištreniruoto kūno. Tikriausiai toks vaizdas sujaudintų bet kurią merginą, ir net iš vestų iš proto. Bet aš mėgau žaisti su savo aukomis ir išmokau nenudegti. Tai viso labo pramoga, nieko daugiau. Jeigu mūsų keliai būtų susikirtę universitete, buvau tikra sutartume puikiai. Tačiau man reikėjo Rijanos, o jis šantažavo ją. Puiki galimybę nušauti du supuvusius kirminus vienu šūviu.
Sustojęs toliau nuo namo Erikas išlipo iš automobilio, ir greitai apibėgęs atidarė mano puses dureles. Paėmiau jo ranką kuri akimirksniu suspaudė mano šaltus pirštus ir prisitraukęs prie savęs nubraukė vieną garbaną.
- Ar kas nors sakė, kad tu beprotiškai graži? – Žvelgiau į klastingas jo rudas akis ir nuoširdžiai norėjau jį pabučiuoti.
- Paprastai mane vadina nevykėlę, - vyptelėjau ir jis apsivijęs mano liemenį paskatino eiti. – Nebijai susigadinti reputacijos atsivesdamas mane?
- Maniau tai tu mane atsivedei? – jis sukrizeno lyg būčiau pasakiusi juokingą pokštą. – Ką kiti mano, man visiškai nerūpi.
Žinoma jam rūpėjo, bet jis negalėjo praleisti progos mane nusitempti į lovą, o po to visiems išdidžiai pasigirtų kokia nevykėlė buvau.
Mums prisiartinus prie balto dviejų aukštų namo jau girdėjosi muzika. Prie durų stovėjo stambus juodaodis vyras su sąrašu rankose. Jis iš karto linktelėjo Erikui, ir net nesiteiravo vardo. Regis tamsiaplaukis visada būdavo laukiamas kitų vakarėliuose.
Viduje buvo apie dvidešimt žmonių, gal kiek daugiau. Baldai nustumti prie sienų, visur mėtėsi traškučių pakeliai, bei trupiniai. Popieriniai puodeliai su alumi, bei užkandžiai kurių nespėjo keisti dvi sukiojančios blondinės. Jos prakaituodamos bėgo į virtuvę pildyti užkandžių.
Čia buvo tvanku, uždaryti langai, bet vienos durys vedė į vidinį kiemą kuriame buvo nedidelė sūkurinė vonia. Vaikinai ir merginos tik su vienais apatiniais jau glaudėsi ir mėgavosi vandeniu. Apgailėtina, tai net nebuvo panašu į vakarėlį, greičiau į vaikų darželį.
Bjauri muzika kurios niekas nesiklausė ir vienas prie kito prilipę karšti kūnai. Atsisukau į Eriką kuriam ši vieta taip pat nepatiko, regis ne aš viena galvojau panašiai. Paėmusi dvi stiklines su alumi vieną atkišau jam.
- Atleisk brangute, - sušnabždėjo man į ausį. – Negaliu gerti, vairuoju.
- Nagi, nuo vienos tikrai nieko nenutiks. – paragindama jį užsiverčiau stiklinę ir išgėriau iki dugno. – Pasilinksminkime.
Erikas apsilaižė lūpas nė neįtardamas kas jo šį vakarą laukia.
